Žinia, S.Skverneliui parankiau būtų buvę kuo vėliau pasipasakoti didžiajai auditorijai apie ketinimus netrukus pakeisti politines ienas, tarkime, iki rikimų blizginantis viešumoje ir toliau lengvai, kaip tik jis tai mokėjo, renkant reitingų taškus. Juolab kad buvo džentelmeniškai pasižadėjęs premjerui užlaikyti tokią žinią apie orientacijų pakeitimą, kuri neišvengiamai įpareigotų struktūriškai pertvarkyti vyriausybę, sukeltų didesnę ar mažesnę sumaištį. Kaip jau žinome, taip ir atsitiko, ministrui nelauktai ir per anksti prasiplepėjus. Tačiau pabandysiu spėti, kad tokia skuba buvo labai reikalinga R.Karbauskiui, kuris su minėtu S.Skvernelio pareiškimu laukė kokybinio partijos reitingų šuolio, drauge galbūt nerimaudamas, kad gali neužtekti laiko įsibėgėti. Pernelyg įsisvajojus, realūs pokyčiai pageidaujama kryptimi gali atrodyti pernelyg lėti, taigi viską norisi pagreitinti, į užmaišytą tešlą suberiant dvigubą mielių raugo porciją.
Jeigu neklystu, būtent Vytautas Landsbergis apie tokius nekantruolius kita proga yra sakęs dar ir taip, kad esą anie siekdami pagreitinti augalo augimą traukia jį už viršūnės aukštyn, nepastebėdami, kad ištraukia iš šaknų. Kas jau kas, o agronomas R.Karbauskis apie tai turėtų žinoti, tačiau galbūt partijos vadas laukdamas šlovės valandos neišturėjo psichologiškai, vardan pagreitinto svajonių išsipildymo svajonių ryždamasis pažeisti net agronominių gamtos mokslų dėsnius.
Šiaip ar taip, šis bandymas pralenkti laiką rodo paprastą faktą, kad R.Karbauskis yra linkęs paaukoti savo bendražygių interesus, jeigu to reikalauja jo paties, t. y. aukštesniojo rango interesai. Tačiau ne mažiau apgailėtini atrodo paties S.Skvernelio paporinimai, kad neva ministras privalėjo išpažinti viešai savo nuodėmę dėtis su „valstiečiais“ nieko nelaukus, nes uždelsti prisipažįstant to nebuvo galima dėl sąžinės skrupulų, tačiau ta pati sąžinė tarsi būtų leidusi laisvai darbuotis ministrų kabinete, kurio politiškai mūsų herojus viešai išsižadėjo.
Keista, kai rimti vyrai paprastus techninius dalykus bando nuslėpti po kaukių baliaus sukelto šurmulio skraiste.
Žinoma, R. Karbauskis yra padaręs vieną ar kitą klaidą ir anksčiau, ačiū Dievui, naujasis pretendentas į tautos gelbėtojus tai pripažįsta. Tačiau dabar kalbame apie klaidas, kurios gali sužlugdyti niekados taip arti įsikūnijimo nebuvusią svajonę, sumaišyti „valstiečių“ kortas rinkimuose į Seimą šį rudenį.
R.Karbauskis žadėjo mums visiems ištraukti triušį iš skrybėlės. Teisybės dėlei reikia pastebėti, kad pažadą anas ištesėjo, triukas išties pavyko, sukeldamas aplinkui nuostabos šūksnius. Tas triušis – S.Skvernelis. Tačiau tokie triukai greitai pabosta, publikos dėmesys atbunka, pažadinti ją dabar bus galima tik ištraukiant iš skrybėlės smauglį ar dramblį, o R.Karbauskis geriausiu atveju galės parodyti, be to, ką parodė, tik jūrų kiaulytes.
Tokio intensyvaus dėmesio, kurį pelnė truputėlį per anksti, R.Karbauskio partija, kaip atrodo, neišsaugos iki rinkimų pradžios. Dėl pernelyg didelio ir dirbtinai sukelto ažiotažo kažkas čia paseno iškart, nespėjęs dorai net užgimti.
