Nuo balandžio 13 dienos prezidentė atleido Saulių Skvernelį, o nuo balandžio 14 dienos paskyrė T.Žilinską. STT įvertino kandidatą ir jokios neigiamos informacijos apie kandidatą Prezidentūrai nebuvo pateikta.
Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė pranešė, kad šalies vadovė su T.Žilinsku aptarė vidaus reikalų sistemos prioritetus, likusio pusmečio darbus, susijusius su valstybės saugumu, ir Lietuvos įsipareigojimus sprendžiant Europos Sąjungą apėmusią migracijos krizę.
„Prezidentė pabrėžė, kad likus vos pusmečiui iki naujų Seimo rinkimų ir prasidėjus rinkiminei kampanijai labai svarbu, kad ministras yra nepartinis, savo srities profesionalas, turi pakankamai šiam darbui reikalingos kompetencijos, dirba apie 20 metų vidaus reikalų sistemoje“, – sakė D.Ulbinaitė.
Susiję straipsniai
Pareigūnų atstovas apie naują ministrą: nėra ko vertinti? (I)
Susiję straipsniai
„Vadovaujuosi principu, jei pasiūlo – sutinku, nes antrą kartą gyvenime gali nesiūlyti“, – teigė T.Žilinskas ir priminė, kad pasiūlymo kandidatuoti sulaukė savaitgalį, tačiau Seimo rinkimuose neketina dalyvauti.
S.Skvernelio atsistatydinimo „tvarkiečiai“ pareikalavo, kai šis pranešė, kad Seimo rinkimuose dalyvaus su neparlamentine Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Migrantų iššūkiai ir reformos policijos sistemoje
T.Žilinskas teigė esąs pasiruošęs vykdyti Vyriausybės programą, užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą. „Matome, kokie įvykiai yra Paryžiuje ir Briuselyje, matome, kokia situacija yra su migrantais. Mano tikslas – kad tarnybos būtų tinkamai pasirengusios sureaguoti į iššūkius“, – sakė prie naujojo posto besipratinantis T.Žilinskas.
Paklausus apie santykius su ministru S.Skverneliu, apie ketinimą atleisti, T.Žilinskas atsakė, kad santykiai su dabartiniu ministru yra darbiniai: „Ministro nuomonė yra ministro nuomonė, ir aš jos tikrai nekomentuosiu.“
T.Žilinskas ketina tęsti policijos reformas. „Visuomenė keičiasi, valstybė keičiasi ir geopolitinė situacija keičiasi, manau, kad teisėsaugos institucijos turi keistis kartu su tomis aplinkybėmis. Reformos turi būti apgalvotos ir ne drastiškos“, – teigė T.Žilinskas.
Ar iki šiol vykdomos reformos buvo per skubios? „Nesakau, kad buvo per skubiai vykdomos, tiesiog turime daryti viską gerai apgalvoję, ir galiu patikinti, kad reformos policijos sistemoje bus tęsiamos“, – atsakė T.Žilinskas.
Naujojo ministro buvo paklausta apie ryšius su Raimundu Palaičiu ir jo šeima. „Giminystės ryšių, galiu atvirai ir nuoširdžiai pasakyti, nėra jokių. Neturiu jokio sūnaus, turiu vieną vienintelę nuostabią dukrą. Taip, R.Palaitis yra mano dukros krikštatėvis.“
T.Žilinskas užtikrino, kad Vidaus reikalų ministerijos viceministrų neketina keisti.
S.Skvernelis kritikavo
T.Žilinsko kandidatūra į ministrus tapo nemalonia atsisveikinimo dovana Vidaus reikalų ministeriją palikusiam buvusiam ministrui S.Skverneliui. Jis neatmetė, kad ji, ko gero, pasirinkta neatsitiktinai. Mat vidaus reikalų sistemoje niekam nėra paslaptis, kad tarp S.Skvernelio ir T.Žilinsko daugelį metų būta įvairių nesutarimų.
Pastarasis buvo įvardijamas kaip pagrindinis policijos reformos stabdys. Būdamas generaliniu policijos komisaru S.Skvernelis siekė, kad Seimas priimtų Policijos veiklos įstatymo pataisas, kurios turėjo išspręsti daugelį įsisenėjusių bėdų policijoje.
Tačiau pateiktos pataisos Seime beviltiškai strigo ir dėl to buvo kaltinama seniai egzistavusi priešprieša tarp VRM ir policijos. Tuo metu politikai neslėpė, kad kai kuriems ministerijos valdininkams nepatinka, kad projekte esą per daug galių suteikta policijos vadovui. Vienu pagrindinių įstatymo projekto ir Policijos departamento priešininkų tada buvo įvardijamas T.Žilinskas, kuris ministerijoje ėmė darbuotis, kai jai vadovavo prezidentės globotas liberalcentristų atstovas Raimundas Palaitis.
S.Skvernelis neslepia, kad T.Žilinsko atsiradimas ministerijoje jam visada kėlė didelių abejonių ir emocijų: „Kai baigęs atašė kadenciją Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje T.Žilinskas nusprendė, kad nori vadovauti Viešojo saugumo politikos departamentui, ši pozicija dar buvo užimta. Departamentui tuo metu vadovo profesorius Alvydas Šakočius, bet T.Žilinskas su R.Palaičiu savo tikslą pasiekė.“
T.Bauro nuotr.
Premjeras gyrė
T.Žilinskas yra nepartinis, šiuo metu jis eina Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus pareigas.
Antradienį premjeras vardijo T.Žilinsko privalumus, kad jis yra ambicingas žmogus ir patyręs vidaus reikalų sistemos darbuotojas. Turi gana nemažą tarptautinę patirtį – dirbo Briuselyje. Taip pat yra ėjęs Policijos departamento labai atsakingas pareigas.
Pasak jo, Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymoje nėra jokių duomenų, dėl kurių T.Žilinskas negalėtų eiti tokių pareigų.
„Nenorėjau teikti partijai priklausančio žmogaus, kad nekiltų abejonių dėl skaidrumo, kai partija turi pradėtų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu“, – kalbėjo premjeras.
Kandidatas teigia vidaus reikalų sistemoje dirbantis nuo 1995-ųjų, o pačioje Vidaus reikalų ministerijoje – nuo 2003-iųjų, kai pradėjo eiti Tarptautinių ryšių ir Europos Sąjungos departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas.
2006-2009 metais jis dirbo teisėsaugos atašė nuolatinėje atstovybėje ES, nuo 2009-ųjų dirba Viešojo saugumo politikos departamento direktoriumi.