100 rublių rinkimams: ką už tiek nuveiktų politikai šiandien?

100 rublių – tokią sumą įvardijo vienas buvęs politikas, kalbėdamas apie tai, kiek kainuodavo pasiruošti rinkimams į Parlamentą Lietuvos persitvarkymo laikotarpiu. Kokia tokių pinigų vertė būtų šiandien? Ar dabar politikui pavyktų už tokią sumą pasiruošti rinkimams?

Už 100 rublių šių dienų politikai rinkimams, vargu, ar pasiruoštų sėkmingai.<br>lrytas.lt nuotr.
Už 100 rublių šių dienų politikai rinkimams, vargu, ar pasiruoštų sėkmingai.<br>lrytas.lt nuotr.
A.Sysas teigė, kad rinkimuose galima neišleisti nė cento.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Sysas teigė, kad rinkimuose galima neišleisti nė cento.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Kubilius: „100 rublių – mažoka.“<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Kubilius: „100 rublių – mažoka.“<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 15, 2016, 2:48 PM, atnaujinta May 28, 2017, 8:06 PM

100 rublių – du dviračiai

Darbo rinkos tyrimo instituto vadovas prof. Boguslavas Gruževskis teigė, kad kai nesi politikas ar kandidatas, tai ir suvokti rinkimų kampanijos poreikius ne taip jau paprasta, tačiau yra pora parametrų, kurie gali padėti aiškiau įsivaizduoti, ką su šimtu rublių kišenėje politikas galėjo nuveikti.

„Pirmas svarbus aspektas pati pinigų vertė. Anuomet 100 rublių buvo pakankamai dideli pinigai. Už šią sumą buvo galima nupirkti du dviračius. Tai štai, jei kandidatui reikia vieno dviračio, kad apvažiuotų savo rinkėjus, tai už tokią sumą jau pavyktų įsigyti ir gerą sportinį dviratį“, – šmaikštavo pašnekovas.

Anot jo, nemažiau praktiška investicija į rinkimų kompaniją – laiškų siuntimas: „Pašto ženklas kainavo 4 kapeikas ir 1 kapeiką kainavo vokas, tai už šimtą rublių jų buvo galima išsiųsti tikrai nemažai. Politikas galėjo imtis ir saldainių dalybų – jų kainos buvo įvairios, bet šiek tiek geresnių kilogramas kainavo apie 1,5 rublio. Tiesa, dar buvo mažų šokoladukų, kurie kainuodavo apie 20 kapeikų“, – pasakojo pašnekovas.

Tuomet ir spaustuvių produkcija buvo kur kas pigesnė nei mūsų dienomis, o ir paties laikmečio savitumas leido labai daug sutaupyti: „Nežinau, kiek galėjo kainuoti užsakyti straipsnį spaudoje, bet panašu, kad tai buvo beveik nemokama – užteko turėti pažįstamą žurnalistą“, – pasakojo B.Gruževskis.

„Anuomet bilietas į Maskvą kainavo 20 rublių, tad už 100 rublių vos ne visą Lietuvą buvo galima apvažiuoti. Elektriniai traukiniai nebuvo brangūs, tad pakeliauti tikrai buvo įmanoma“, – sakė jis ir pridūrė, kad šimtas rublių buvo neabejotinai daugiau nei šimtas litų.

Suma prilygo 500 eurų?

Valiutos vertė neabejotinai keitėsi keičiantis politinei situacijai, tad šioje publikacijoje pateikiami tik apytiksliai skaičiavimai ir turimi galvoje laikotarpiai, kuomet tiek rublis, tiek litas buvo mažiausiai veikiami nuvertėjimo.

„100 rublių neabejotinai buvo daugiau nei šiandien yra šimtas eurų. Galime bent apytiksliai paskaičiuoti pagal kasdienius produktus. Paprasta bandelė kainuodavo tris kapeikas, o dabar ji kainuoja 21 euro centą – tai juk septyniais kartais daugiau! Nebuvo tokios duonos, kuri kainuotų rublį. Buvo pigesnė duona už 20 kapeikų ir šiek tiek brangesnė, juoda, kurios kilogramas kainavo 38 kapeikas“, – pasakojo B.Gruževskis ir pridūrė, kad apytiksliai 100 rublių, vertinant pagal pigesnius kasdienius produktus, turėjo tokią pat vertę, kaip šiandien 500 eurų.

Tam, kad kainų vertinimas būtų tikslesnis, reiktų palyginti dar ir sviesto, pieno, kokių nors mėsos gaminių ir žalios mėsos bei kiaušinių kainas. Pašnekovo teigimu, šiame produktų krepšelių palyginime kainų skirtumas galėtų varijuoti nuo 3 iki 7 kartų rublio naudai.

„Grįžtant prie rinkimų, galime teigti, kad kandidatas turėjo apie 500 eurų biudžetą. Ar už tokią sumą tikrai galima sėkmingai pasirodyti per rinkimus? Viskas priklauso nuo to, kas jis toks; jei niekam nežinomas žmogus, tai kažin ar kažką padarytų, bet jei tai puikiai visuomenei pažįstamas veikėjas, tai toks biudžetas jokia problema“, – kalbėjo pašnekovas.

Už popierių ir rašalą nepermokėdavo

Pasak jo, anuomet labai daug kandidatų nebūdavo, tad ir investicijų didelių nereikėdavo: „Gal užtekdavo tik atspausdinti keletą plakatų... Žmonės juk tada dirbo biudžetinėse įstaigose ir daug ką buvo galima padaryti valstybinėmis lėšomis, darbe tuomet piktnaudžiaudavo daug žmonių, tad už popierių ir rašalą taip pat niekas nemokėdavo.“ B.Gruževskio teigimu, anuomet kandidatui užteko turėti gerų administracinių išteklių, o entuziastų ir pagalbininkų nebuvo sunku rasti.

„Tai, kad rinkimams panaudota tik šimtas rublių, dar nieko nepasako apie tai, kiek iš tiesų panaudota padėties, žinomumo ar kokios buvo startinės pozicijos“, – apie taupų kandidatą kalbėjo pašnekovas.

„Jei žmogus buvo žinomas, dirbo gerai, palaikė demokratijos idėjas, jis rinkimuose galėjo dalyvauti ir visai be pinigų. Prisimenu, buvo toks žygis per Lietuvą su trispalvėmis, žmonės važiavo kas kaip galėjo, niekas apie pinigus nesvarstė ir neskaičiavo, nelaukė jokio grąžinimo. Pakeliui kažkas pamaitindavo ar parūpindavo palapines. Tada dar tik formavosi nauja santvarka, buvo visai kitokios nuotaikos ir atmosfera“, – sakė B.Gruževskis.

Brangi politika – bloga politika

Anot jo, jei politinei kompanijai reikia daug pinigų, tai nėra gera politika, o visa tai puikiai iliustruoja itin kritęs pasitikėjimas politikais.

„Dabartinis pasitikėjimas politikais – absoliutus demokratinės sistemos fiasko. Būtų sveika apriboti politikams didinti išlaidas politinės kompanijos metu. Fiksuojant partijų išlaidas būtina užtikrinti, kad likus dviem metams iki rinkimų, nebūtų išleista daugiau nei per pirmuosius dvejus metus kadencijos pradžioje. Turi būti investuojama į nuoseklų darbą su žmonėmis, o ne agitaciją ir kvailinimą. Reikia politikų, kuriuos žmonės pažinotų iš jų darbų, o ne todėl, kad nusiunčia daugiau žinučių ar patrauklesnį atviruką“, – sakė B.Gruževskis ir tokią situaciją pavadino tikru demokratijos paradoksu.

Sėkmė būna ir nemokama

Socialdemokratas Algirdas Sysas, paprašytas prisiminti laikus, kai piniginėje buvo ne eurai ar litai, o rubliai, sakė: „Tada buvau dar jaunas ir ne toks protingas, be to, nedalyvavau rinkimuose. Juk 100 rublių tai buvo vidutinis darbo užmokestis. Spėju, tai galėjo būti kokie 700 eurų, tad pasiruošti tikrai galima“, – sakė politikas.

Apie tai, ką vis tik pavyktų nuveikti turint vos 500 eurų rinkimams, pašnekovas sakė: „Rinkimai – tai nėra tik pinigai paskutinę minutę. Reikia dirbti visą rinkimų laikotarpį, o kartais ir dvidešimt metų iki pirmo išrinkimo. Reikia būti matomam ir žinomam. Anuomet Seime buvo ir tokių, kurie ruošdamiesi rinkimams neišleisdavo nė vieno lito, o būdavo išrenkami. Pavyzdžiui, šviesaus atminimo Seimo narys Julius Veselka, kuris turėjo gerbėjų ir būdavo išrenkamas“, – kalbėjo A.Sysas.

Paklaustas, ar politiniams oponentams sutarus, kad rinkimams galima išleisti ne daugiau 500 eurų, tokį iššūkį priimtų, A.Sysas tikino, kad būtinai. „Per praėjusius rinkimus išleidau labai nedaug. Kiti mano, kad jei prikabini visur savo portretų, tai kažkas labai pasikeis. Deja, didelis kiekis portretų visame mieste nepadėjo ponui Pinskui tapti nei meru, nei iš viso patekti į savivaldą.“

Apie tai, ko atsisakytų, jei rinkimų biudžetas būtų tik 500 eurų, pašnekovas sakė: „Atsisakyčiau pokalbių telefonu, nes reikia kalbėtis su rinkėjais. Veikiausiai nespausdinčiau literatūros, kurią dalijame. Rinkėjai jau turi savo herojų ir antiherojų, tad taip tik gadinamos žaliavos. Vėliau žmonės nė neskaitę išmeta“, – sakė Seimo narys.

A.Kubilius: „100 rublių – mažoka“

Andrius Kubilius stebėjosi, kad persitvarkymo laikotarpiu einantiems į rinkimus užteko vos 100 rublių: „Pats prisidėjau prie rinkimų kompanijos organizavimo 1990-aisiais, tai išleista buvo ne po 100 rublių kiekvienam kandidatui, sumos buvo didesnės.

Anuomet nereikėjo rinkimų kompanijos, viską lėmė Sąjūdžio vardas, dabar situacija kitokia, sunku lyginti. Sąjūdžio veiklos turinys buvo įtikinęs žmones, kad reikia balsuoti už jo kandidatus, tad rinkimų kompanijos tikslas buvo informuoti, kas būtent yra tie Sąjūdžio kandidatai“, – kalbėjo jis.

A.Kubiliaus teigimu, šiuo metu per daug dėmesio skiriama pačiai rinkimų kompanijai ir per mažai dėmesio politikos turiniui: „Jei politikai daugiau dėmesio skirtų savo veiklos turiniui, tai viskas vyktų žymiai taupiau.“ 

Paklaustas apie tai, kur rinkimų kompanijos metu galima sutaupyti, A,Kubilius tikino, kad apie tai niekada negalvojo, bet jam abejonių kelia televizijos reklamai išleistų pinigų atsiperkamumas. „Veikiausiai tuos 500 eurų išleisčiau tam, kad mano talkininkai ateitų pas rinkėjus ir informuotų juos, už ką reikia balsuoti. Pats taip pat išsiruoščiau pas rinkėjus“, – kalbėjo politikas ir pridūrė, kad kartais būna taip, kad vienam ar kitam politikui labai stengtis nereikia iš viso, nes rinkėjai būna pasiruošę balsuoti už permainas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.