Advokatų skaičius Vilniuje gerokai viršija regiono šalių, tokių kaip Norvegija ir Danija, pirmaujančių pagal advokatų skaičių, vidurkį. Šiuo metu Vilniuje praktikuoja 1 tūkst. 288 advokatai – daugiau nei pusė visų advokatūros narių. Šiuo metu į praktikuojančių advokatų sąrašą iš viso įrašyta 2130 advokatų.
Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose advokatų skaičiai realiau atspindi rinkos paklausą – Kaune 100 tūkst. gyventojų tenka 95 advokatai, Klaipėdoje – 94, Šiauliuose – 74.
„Pagal advokatų skaičių Lietuva pirmauja Baltijos šalyse. Lietuva lenkia Latviją, Estiją, Švediją, Suomiją, o atsiliekame nuo Norvegijos ir Danijos. Tos valstybės, kur per daug advokatų, tampa bylinėjimosi valstybėmis. Tuomet gali kilti problema, kad advokatas sieks ne išspręsti ginčą, o sukurti jį“, – sakė pirmininkas.
I.Vėgėlė teigė, kad per didelis advokatų skaičius ir tai, kad nėra advokatų paslaugų paklausos, gali nulemti neigiamas pasekmes. Kartu pirmininkas skubėjo pažymėti, kad advokatūra niekada neribos skaičiaus, nes „esame laisva bendruomenė. Tas augimas 3-5 proc., tikime, kad nesukels neigiamų pasekmių. Toks judėjimas advokatūroje yra normalus“.
Penktadienį advokatai iš visos Lietuvos susirinko į Visuotinį advokatų susirinkimą Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Renginyje aptarė savo srities aktualijas, advokatūros savivalda pateikė savo veiklos ataskaitas.
Penktadienį pristatytas naujas Advokatų etikos kodeksas. Naujajame etikos kodekso projekte aiškiau apibrėžiami, detaliau reglamentuojami ar praplečiami tokie svarbūs advokatų veiklos principai, kaip sąžiningumas ir nepriekaištingas elgesys, kliento paslapties neatskleidimas, interesų konfliktas, lojalumas klientui.
Pasak Advokatų tarybos pirmininko I.Vėgėlės, vertinant šią situaciją ir kalbant apie advokatų paslaugas, visuomet derėtų atsižvelgti į du kriterijus – kokybę ir prieinamumą, todėl daugiau ne visada reiškia geriau.
„Pakankamas advokatų skaičius leidžia tikėtis didesnio jų paslaugų prieinamumo bei konkurencingų įkainių, tačiau jis taip pat gali iškraipyti rinką vartotojo nenaudai. Norėdamas užsitikrinti pajamas perpildytoje rinkoje, advokatas teisiniuose reikaluose mažai žinių turinčiam klientui gali siūlyti bylinėtis net ir tais atvejais, kai to daryti nebūtina. Visi žinome JAV bylinėjimosi kultūrą, kurią suformavo būtent per didelis advokatų skaičius“, – kalbėjo I.Vėgėlė.
