Skaitykite pirmąją rašinio dalį.
42 metų Auksė (vardas ir kai kurios aplinkybės straipsnyje pakeistos. – Red.) rytą nuveža du vaikus į mokyklą, popietę, kol namus švarina namų tvarkytoja, skiria sporto klubui, jogai ar grožio salonui.
Popiet nuvežusi dukterį į baleto mokyklėlę, o sūnų – į krepšinio treniruotę ji spėja su draugėmis išgerti kavos Kauno centre.
Auksė kartais padejuoja draugėms, kad smagu buvo dirbti vienoje kultūros įstaigoje, bet gimus vaikams vyras, verslo įmonės savininkas, protingai paaiškino, jog mažyliams smagiau bendrauti su mama nei su samdoma aukle ir vairuotoju.
Auksė sutiko. Nebuvo ji nei kvaila, nei išpaikinta tuštutė, atvirkščiai – graži, sąmojinga, išsilavinusi (du aukštieji) moteris.
Bet būtent ši kaunietė vieną dieną apsilankė O.Rimano privačių detektyvų biure.
„Moteris mums visiems padarė gerą įspūdį. Ji santūriai, be ašarų papasakojo, kad santuoka byra, ji žinanti, jog vyro gyvenime atsirado kita moteris, taip pat turinti du vaikus, bet vyras tai neigiąs.
Auksė nusprendusi skirtis, bet žinanti, kad teismui pati nesugebės surinkti neištikimybės įrodymų. Todėl vyras gali pareikalauti vaikų ir didžiąją turto dalį priteisti jam, nes iki vestuvių su 10 metų jaunesne Aukse jis jau buvęs pasiturintis verslininkas“, – prisiminė O.Rimanas neseną istoriją.
Moteris neslėpė bandžiusi ir pati rinkti neištikimybės įrodymus.
Įtarusi, kad vyras neabejingas studentei namų tvarkytojai ir dažnokai grįžta namo esą ramiai padirbėti, kai Auksė su vaikais išvykusi, ji vieną kartą miegamajame ir svetainėje paslėpė įjungtus du diktofonus.
„Grįžusi drebančiomis rankomis juos įsijungiau melsdama Dievo, kad ten būtų tik tyla. Tačiau abejonių neliko. Apie diktofoną vyrui nepasakiau, buvo gėda.
Paklausiau jo apie galimą romaną, jis viską paneigė, net supyko. Tą merginą aš atleidau.
Bet ir toliau vis atrasdavau kitų vyro neištikimybės įrodymų“, – pasakojo moteris.
Įrodymai – seklio krepšyje
Dabar Auksė sužinojusi, kad vyras su savo drauge, taip pat dviejų vaikų motina, netrukus skrendąs savaitę papramogauti į Maljorką, nors jai pasakė, jog Norvegijoje tvarkys verslo reikalus. Jai reikia, kad sekliai pateiktų įrodymų, jog vyras ją apgaudinėja.
„Ką tokiu atveju pirmiausia daro privatus seklys? Ogi klausia, ar klientė turi advokatą.
Jeigu neturi, mes pasiūlome savo gynėją ir toliau dirbame drauge. Juk mes negalėjome iš oro bendrovės išreikalauti informacijos, kada toks asmuo skrenda į Maljorką ir su kuo.
Advokatas gali kreiptis į teismą ir prašyti išreikalauti informaciją apie tą kelionę ir keleivį.
Taip ir buvo padaryta.
Mūsų, privačių seklių, uždavinys buvo nuvykti į oro uostą, palaukti prie registracijos langelio ir įsitikinti, kad tas žmogus su drauge iš tikrųjų išskrido tuo reisu.
Mano kolega paskambino į darbovietę, prisistatė draugu ir paklausė, kada jo bičiulis grįš iš Maljorkos. Sekretorė prasitarė – po savaitės.
Vadinasi, tiesa. Privatūs detektyvai atlieka įvairius žingsnius, kurių advokatas niekada neturės galimybių padaryti.
Savo metodais mes surinkome ir daugiau informacijos, kur ta porelė lankydavosi Vilniuje. Vaizdo kamerų užfiksuotus įrašus taip pat išsireikalavo teismas advokato prašymu“, – prisiminė privatus seklys, nenoriai praskleidžiantis savo darbo paslaptis.
Buvo taip pat nustatyta, kad Auksės vyras savo automobilį neretai palieka prie draugės namo viename Kauno priemiesčių.
Privatus seklys neturi teisės tupėti krūmuose ir fotografuoti – tai būtų privatumo pažeidimas. Bet nufotografuoti gali pro šalį atsitiktinai einantis, pavyzdžiui, žmonos draugas.
Tada prireikė ir antstolio, kuris keletą kartų užfiksavo toje pačioje vietoje stovintį automobilį.
Tokiu būdu privatūs sekliai sukaupė pakankamai įrodymų, kuriuos advokatas pateikė teisme.
„Maloniausia tokių istorijų baigtis, kai teisme sutuoktiniams nebeprireikia skalbti nešvarių skalbinių ir savo reikalus jie išsprendžia geruoju, padedami advokatų. Taip baigėsi ir ši istorija“, – atsiduso privatus seklys, neslėpdamas, kad sutuoktinių neištikimybės tyrimo istorijos – tai tik maža ir ne pati maloniausia jų darbo dalis.
