Jis buvo vienas iš lietuvių, kurie buvo pasiųsti likviduoti Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmių.
Antradienį suėjo trisdešimt metų po nelaimės, todėl visoje šalyje vyksta minėjimo renginiai. Vienas tokių – prie Sapiegos ligoninės, kur pastatyta L.Virbicko skulptūra Černobylio aukoms atminti.
Prie šios – buvo nemažai kalbų. Į minėjimą atvažiavo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, buvę černobyliečiai.
„Černobylio katastrofa nusinešė tūkstančius gyvybių, paliko milijonams žmonių sunkių ligų šleifą. Dar ne vieną dešimtmetį ji mums primins, kad turime ypač atsakingai elgtis mus supančiame pasaulyje, nes kitaip galime sumokėti neišmatuojamai didelę kainą – savo ir savo vaikų sveikata, saugumu, gyvybe“, – minėjime sakė A.Pabedinskienė.
Ministrė išreiškė amžiną pagarbą tiems, kurie savo kailiu patyrė avarijos pasekmes.
„Jie sulaužė savo gyvenimus ne savo valia. Savivaldybių lygmeniu, aukščiausiu lygmeniu, kviečiu prisidėti prie to, kad šiems žmonės būtų kaip galima lengviau“, – renginyje kalbėjo ministras R.Sinkevičius.
Po tokių kalbų, burnoje vėl galima pajusti tą salsvą skonį.
„Anksčiau ir reabilitaciją turėjome, ir vaistus kompensavo. Dabar už viską turi mokėti pats, nėra pasirūpinta“, – sakė V.Galombeskis. Kalbėdamas Viktoras smarkiai kosėja.
Kompensacijos buvo vienkartinės, dabar neatsižvelgiama į tai, kad žmogus buvo dirbęs Černobylio avarijos likviduotoju.
„Mane paėmė per dvi valandas. Paskambino, iškvietė į karinį komisariatą ir viskas – iš karto pasakė kur važiuoju ir dėl ko. Šešiems mėnesiams. Bet tiek neteko – Černobylyje dirbau 64 dienas visose zonose – ir prie reaktoriaus, ir toliau. Teko ir radioaktyvų gruntą kasti, dirbti ant elektrinės stogo, plauti gyvenamuosius namus“, – pasakojo 63 m. Stanislovas Šipelis.
Jis atėjo kartu su dviem draugais – V.Galombeskiu ir Stanislavu Rudzinskiu. Viktoras paskaičiuoja – jau dvylika bendraamžių draugų mirė nuo Černobylio avarijos laikų. Nuo įvairiausių ligų. Jį patį kamuoja širdies liga, S.Šipelį – taip pat.
„Prisimenu, veislingas telyčias iš užkrėstų zonų išvežė per mėnesį. O besilaukiančias moteris paliko – tai nebuvo taip svarbu. Mums valgyti vaisių ir daržovių neleisdavo, o vietiniams sakydavo, kad valgyti saugu“, – šypsojosi Černobylio avarijos likvidavimo grupei vadovavęs Dainius Šimanskis.
Jis į minėjimus ateina kasmet: „Tokie minėjimai – viešųjų ryšių akcija Seimo nariams. Aš uždegu žvakelę ir tiek užtenka.“
Dainius pasakojo, kad nebuvo paprastas darbininkas – jis, kaip vadovaujantis, ir geresnį maistą valgė, ir tiek radiacijos negavo.
Černobylio branduolinėje elektrinėje avarija įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną. Tai buvo viena iš didžiausių branduolinių jėgainių avarijų pasaulyje, dėl kurios evakuota daugiau nei 100 tūkst. gyventojų.
