Apie socialdemokratus krečiančius skandalus „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas bei dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
– „Delfi“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ balandžio 19-25 d. atliktos apklausos duomenimis, socialdemokratų, nors jie ir išlieka populiariausia partija, reitingas nukrito nuo 18,8 proc. iki 17,2 proc.
G. Kirkilas apie premjerą: o D. Trumpas protingai kalba? I
Prieš kelias savaites „Lietuvos ryto“ ir „Vilmorus“ atlikta apklausa rodė kiek aštresnius skaičius: socialdemokratų populiarumas per mėnesį nusmuko nuo 21,2 proc. iki 15,7 proc. Pone Bruveri, ar Socialdemokratų partijos reitingų kritimą jau galima pavadinti tendencija?
– (V.Bruveris) Neskubėčiau taip sakyti. Tai, kad jis krenta greičiau, nei partijai norėtųsi, tai akivaizdu. Priežastis to aiški: staigus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos šuolis, kuris, žiūrint į iš esmės nepakitusius kitų partijų reitingus, leidžia spėti, kad jis buvo atliktas socialdemokratų sąskaita. Dar įdomesni bus sekančių mėnesių reitingai, po kurių galėsime tvirčiau pasakyti, ar socialdemokratai toliau kraujuoja. Dabartinis reitingų kritimas buvo ne tiek dėl prastos komunikacijos, tariamų skandalų, nevykusios reakcijos, kiek nuo pono S.Skvernelio, nes jis nubėgo pas valstiečius ir žaliuosius.
Seniai buvo akivaizdu, kad yra tam tikras socialdemokratų partijos rinkėjų segmentas, kuris iš inercijos vis remia socialdemokratus, bet jis vis kažko nepatenkintas, nori kažko naujo. Čia gal kažkiek prisideda erzinantis socialdemokratų įsivėlimas į tam rinkėjui nesuprantamus skandalėlius. Tas rinkėjas pirmiausia žiūri į valstiečius ir žaliuosius. Klausimas dar atviras, ar nelojaliausias rinkėjų segmentas atskilo, ar jie toliau byrės.
V.Bruveris: socialdemokratai dar turi šansų laimėti rinkimus II
– Paskutinis skandalas dėl maisto kainų ir premjero pozicija šiuo klausimu. Pone Kirkilai, buvote premjeru, ar pats būtumėte taip pakalbėjęs, kaip pakalbėjo premjeras po to susitikimo?
– (G.Kirkilas) Prieš kiekvienus rinkimus kyla skandaliukas dėl kainų. Vyriausybė apskritai nėra atsakinga už kainų reguliavimą. Viešumoje mūsų oponentai deda pastangas sumenkinti premjero įvaizdį.
– Tai A.Kubilius A. Butkevičiaus lūpomis kalbėjo?
– (G.Kirkilas) Tai, ką premjeras paaiškino, yra logiška. O ką jis tokio ypatingo pasakė, kad reikia šaipytis?
– Klausimas kaip logiškai jis savo mintį sudėliojo ir kaip tai atsiliepė visai partijai.
– (G.Kirkilas) Mums viskas atsiliepė pozityviai, daugiau dėmesio mūsų sąrašui, partijai. O ką, D. Trumpas labai protingai šneka? Pažiūrėkit, kaip triuškinančiai laimi rinkimus. Blogiausia partijai yra tada, kai apie ją nekalba. Kiekvienas vadovas, premjeras turi skirtingą stilių. Vienaip kalbėjau aš, kitaip A. Kubilius, trečiaip kalba A. Butkevičius.
– (V. Bruveris) Akivaizdu, kad premjero problema yra ta, kad jis nelabai klauso labiau patyrusių bendražygių patarimų. Jis nemoka, negali elgtis kritiškose viešųjų ryšių situacijose. Koviniais terminais kalbant – nelaiko smūgio, pasimeta, pradeda blaškytis. Kuo toliau, tuo labiau matosi ši tendencija.
Pagrindinė klaida buvo ne paties premjero sunkiai suprantami pareiškimai, dėl ko kainos kyla ar nekyla, o visiškai perteklinė reakcija. Kam reikėjo to aukščiausių ministerijų, Konkurencijos tarybos susitikimo?
Tinkamiausia būtų buvę lengva, humoristine forma surašyti pranešimą spaudai, arba pasitarus su patarėjais, viešųjų ryšių specialistais suformuluoti keturių ar penkių sakinių ironiško stiliaus tekstą, su kuriuo atsimušinėtų nuo visų klausimų viešoje erdvėje.
– Pone Katauskai, koks Jūsų vertinimas? Ar čia buvo padaryta klaidų?
– (A.Katauskas) Viena strateginė klaida, kurią daro socialdemokratai, bet jie nėra vieninteliai iš partijų tai darantys, yra suvokimas, kur kyla krizė, pirmoji banga ir kaip ji rutuliojasi toliau. Visos viešųjų ryšių krizės, apie kurias dabar kalbame, kilo socialiniuose tinkluose, kuriuose partijos yra labai prastose pozicijoje, nevaldo situacijos ir neturi kanalų. Krizės, kylančios socialiniuose tinkluose, vėliau virsta publikacijomis nacionalinėje žiniasklaidoje.
Antras dalykas – partijos narių, ne vien socialdemokratų, gebėjimas kalbėti viešai. Jau per mero rinkimus buvo akivaizdu, kad kuo daugiau žmonių turi eiti į politiką, tuo prastesnį gebėjimą kalbėti matome. Pritariu, kad krizinėse situacijose, po susitikimų, kai reikia išeiti ir improvizuoti, nutinka labai sudėtingi sakiniai, pasisakymai, o tai nueina į socialinę mediją ir užkuria naują bangą. Tada vėl matome reakciją į nacionalinės žiniasklaidos elgesį, paliekant socialinę mediją nuošalyje. Partijoms reikės tai išmokti.
– Pone Kirkilai, pats esate aktyvus „Facebook“ dalyvis. Ar Jums kažkas formuoja strategiją, kaip dirbti su socialine žiniasklaida?
– (G.Kirkilas) Greit pamatysit, mes daug klaidų ištaisysim. Vienas dalykas partijai būti opozicijoje, kitas – būti valdžioje. Opozicijoje gali žadėti ką nori. Valdžios partija yra atsakinga už viską. Sutikčiau, kad viešoje erdvėje buvo padaryta klaidų, bet ne vien dėl viešos komunikacijos. Kai kurie klausimai yra sudėtingi. Manau, kad sėkmingai komunikuosim, nepaisant to, ar mums rodys trečią ar paskutinę vietą. 2008 m. kritika buvo dešimt kartų didesnė, kaltinimai buvo iš visų pusių, o rinkimuose užėmėm antrą vietą, nors tyrimai rodė trečią, ketvirtą.
– (A Katauskas) Jeigu 2008 m. turėjome pasaulinę krizę, dėl kurios tuometinis premjeras turėjo atlaikyti kritiką, savo svoriu maisto kainų klausimas yra ne mažesnis. Kol kas matome, kad konkuruojančios, opozicijoje esančios partijos neįjungė savo variklių tiek, kiek galėtų. Į paviršių iškyla tema, kurios neįmanoma suvaldyti. O kai premjeras surenka visus ministrus prie stalo, man tai šiek tiek primena vieno Rytų lyderio O. Deripaskos pasisodinimą ir liepimą pasirašyti dokumentus. Jeigu surenki žmones prie stalo, turi išeiti su sprendimu. Su sprendimu išeita nebuvo, o krizė pagilėjo.
– Pone Kirkilai, dar vienas akibrokštas: Kauno rajono savivaldybė, kuriai vadovauja socialdemokratas Valerijus Makūnas uždraudė žurnalistui Andriui Tapinui rengti susitikimą su kelių miestelių bendruomenėmis. Vienai iš organizatorių buvo pasakyta, kad už nepaklusimą gali netekti darbo ir turėti nemalonumų. Galite paaiškinti, kas čia vyksta?
– (G.Kirkilas) Kiek žinau, premjeras į šį klausimą atsakinėjo Vyriausybės valandoje, kad tai yra netiesa. Jeigu tai būtų tiesa, aš pats kritikuočiau V.Makūną. Pažinodamas jį labai abejoju, kad taip galėjo būti. Gal čia koks nesusipratimas.
– Jūs iš savo infocentro atleidote kelis žmones. Lyg bandymas kažkokiu būdu suvaldyti tuos, kurie Jus kritikuoja arba kažko nepadaro.
– (G.Kirkilas) Mūsų pats jaunimas kvietė tuos veikėjus, kurie važiuoja į Kauno rajoną, į savo renginį. Tai ko čia mes bijom? Kuo labiau kritiškus ekspertus pakviesi pas save, tuo tai naudingiau rinkėjams. Be to, pats V.Makūnas tai neigia, premjeras tai pasakė viešai.
– (A.Katauskas) Nebesvarbu, tiesa ar netiesa, bet visas šurmulys vyksta didelėje komunikacinėje platformoje. Socialdemokratai kaltinami žodžio laisvės varžymu, tačiau socialdemokratų ten nėra. Visas reikalas verda be jų. Ponas Kirkilas sako, kad galbūt yra kitaip, premjeras į tai atsakinėja Vyriausybės valandoje, nors atsakinėti jis turėtų ne ten. „Facebook“ gyventojai greičiausiai negirdėjo Vyriausybės valandos.
– Pone Bruveri, į kokį rinkėją taikosi socialdemokratai?
– (V.Bruveris) Bene politiškai aktyviausio, dešiniojo „Facebook“ gyventojai smarkiai perdeda savo galią, „Facebook“ pasaulio įtaką rinkimų rezultatams ir realiam politiniam gyvenimui. Ji yra tada, kai išsilieja į nacionalinę žiniasklaidą. Socialdemokratai nesijaudina, kad nėra įsitraukę į „Facebook“, nes jų rinkėjas nėra „Facebook“ Lietuva. Apskritai, ne „Facebook“ Lietuva balsuoja rinkimuose, o kai jie ateina prie urnų, jų lyginamasis svoris yra labai nereikšmingas rinkimų rezultatams.
Socialdemokratai yra patekę į viešųjų ryšių suktuką todėl, kad kiti jaučia kraujo kvapą. Jie mato, kad bet kas, ką mes į tą pusę, pataiko į taikinį. Premjeras, pagrindinis partijos veidas, nelaiko smūgių. Partija pati prisiprašė.
– (G.Kirkilas) Kiekvieną viešųjų ryšių situaciją galima išnaudoti ir savo naudai. Jeigu mes sugebėsime įrodyti, kad visa tai yra dirbtinai kuriama, tam yra pastangos ir finansiniai resursai, rinkėjų nuomonė gali pasikeisti.
– Pone Bruveri, ar galima svarstyti tokį scenarijų, kad po rinkimų socialdemokratai liks už Seimo borto?
– (V.Bruveris) Gerokai per drąsus scenarijus. Vis dar manau, kad socialdemokratai yra politinė jėga, kuri kol kas turi geriausius šansus tapti ta, kuri turės pirmos nakties teisę formuoti būsimą valdančią koaliciją.
– (G.Kirkilas) Aš manau, kad mes turėsim didžiausią frakciją ir L. Linkevičius paklius. Daugiausia problemų bus dėl koalicijos sudarymo.
– (V.Bruveris) Vienas iš pagrindinių faktorių kalbant apie tai, kas gali formuoti valdančiąją koaliciją, bus tai, kiek smuks ir ar už Seimo borto iškris „tvarkiečiai“ ir Darbo partija.