Už nutarimo projektą dėl komisijos sudarymo balsavo 44 Seimo
nariai, prieš buvo 26, susilaikė 4 parlamentarai. Antradienį vyks
galutinis balsavimas dėl nutarimo priėmimo.
„Dvi opozicijos frakcijos atsisakė deleguoti savo atstovus“,
– sakė projektą svarstymo stadijoje pristatęs vienas jo
iniciatorių, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Valdas
Vasiliauskas. Komisijoje dirbtų V.Vasiliauskas, „darbiečiai“
Gediminas Jakavonis ir Valdas Skarbalius, socialdemokratai Darius
Petrošius, Artūras Skardžius ir Eduardas Šablinskas, Lietuvos
lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis, Seimo narių
mišrios grupės atstovė Aurelija Stancikienė.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius tuo tarpu sakė, kad
konservatorių frakcija nė nespėjo apsvarstyti klausimo dėl narių
delegavimo į komisiją, nes projektas netikėtai įtrauktas į
neeilinio posėdžio darbotvarkę, kurioje buvo numatytas tik
socialinio modelio svarstymas. A.Kubilius prašė daryti pertrauką
iki antradienio, bet tam nepritarta.
„Baisus reikalas, gerbiamas pirmininke, nes visiškai pradedama
manipuliuoti visomis parlamentinėmis tvarkomis ir taisyklėmis, nes
mes turėsime sudarinėti naują komisiją, kad tirtų, kaip bandoma
manipuliuoti, nes frakcijos turėjo išsirinkti, ką deleguoja į
šitą ypatingai svarbią komisiją. Mes neturėjome jokių galimybių
susirinkti, nes padarėte penktadienį neeilinį posėdį, nuo pat 9
ryto, turėjom šiandien posėdžiauti vien dėl Darbo kodekso,
netikėtai įtraukėte šį klausimą, ir mes negalėjome priimti
labai svarbaus frakcijos sprendimo dėl atstovavimo šioje komisijoje.
Prašau sustabdyti procedūrą, arba darot pertrauką, mums reikia
susirinkti ir labai rimtai apsvarstyti šitą klausimą, ir tada mes
galėsime grįžti ir pranešti savo labai reikšmingą nuomonę
būtent šituo punktu. Kitu atveju bus labai žiauriai pažeistas
Statutas, tai bus beprecedentinis manipuliavimas Seimo statutu, mes
turėsime sudaryti tarptautinę komisiją tirti šitam reikalui, ir
prašom daryti viską, kad išvengtume šitokios Lietuvos
diskreditacijos“, – kalbėjo A.Kubilius.
„Mūsų frakcijos posėdis numatytas antradienį, kaip numatyta
pagal visas Seimo tvarkas, ir mes tame posėdyje esam pasiruošę
svarstyti šitą ypatingai svarbų klausimą, prieš tą svarstymą
mes esame pasiruošę sekmadienį surinkti neeilinę partijos tarybą
apsvarstyti šitą reikalą, pirmadienį, kaip žinote, atvažiuoja
Vatikano valstybės sekretorius, mes su juo aptarim, kaip
krikščionių demokratų partija, kaip čia elgtis, ir tik
antradienį iš ryto mes šitą klausimą svarstysim, ir apsispręsim,
ką deleguojam ar dėl kitų veiksmų“, – tęsė konservatorių
frakcijos seniūnas.
Bet opozicijos lyderio ironija Seimo narių balsuoti už
pertrauką neįtikino, o „tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis
panašiu stiliumi kėlė versijas, kodėl konservatoriai priešinasi
parlamentiniam tyrimu. „Iš tiesų, gal dar vieną komisiją
sudaryt, kodėl taip dreba konservatoriai dėl tos komisijos. kodėl
jie taip šitos komisijos bijo, ieško visokių priežasčių, kad
šita komisija nebūtų sudaryta, man atrodo, pasitvirtina nuostata,
kad prezidentei pažymas nešiojo konservatoriai. Dabar išryškės
jų pavardės visos, todėl jie labai ir bijo“, – sakė „Tvsrkos
ir teisingumo“ frakcijos vadovas.
Tyrimą dėl rezonansą sukėlusių pažymų atlikti pasiūlė
daugiau kaip pusės Seimo narių, daugiausia valdančiųjų ir
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų.
Pagal projektą, komisija turėtų tirti, iš kurių informacijos
šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias
– viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei
atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir
mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui
Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro
skyrimo procesą – esą tam įtaką bandė daryti politikai, vienai
Seimo atmestų kandidačių teisėjai Editai Dambrauskienei esą
siūlytą „išsipirkti“ postą. Taip pat komisija turėtų
vertinti prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą dėl
paslapties atskleidimo, kuri baigėsi jos išteisinimu.
Prezidentūra iniciatyvą steigti tokią komisiją įvertino
kaip „spaudimą teisėsaugai ir žiniasklaidai“.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė po prezidento rinkimų 2014
metais paskelbė iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavusi pažymą
apie įtarimus keliančius viceministrus, ji taip pat patvirtino, jog
Vyriausybei grąžinus įgaliojimus neskirs ministrų, jei jie
neatleis viceministrų iš „juodojo sąrašo“.
Nevieša STT pažyma taip pat tapo kliūtimi ministro pareigas
gauti V.Gedvilui. Darbo partija pateikė jo kandidatūrą vadovauti
Švietimo ir mokslo ministerijai, bet teikimą gavusi prezidentė
pareiškė jo neskirsianti, įvertinusi STT pateiktą informaciją,
premjeras Algirdas Butkevičius tuomet vertino, kad STT pateikta
medžiaga neužkerta galimybės skirti V.Gedvilą ministru.
Skiriant naują generalinį prokurorą susitikusi su Seimo valdyba
prezidentė užsiminė, kad prieš pat slaptą balsavimą dėl Kauno
apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūros į
generalinius prokurorus Kaišiadoryse esą įvyko susitikimas, kuriame
pašaliniai asmenys bandė paveikti būsimą politikų sprendimą.
Šio susitikimo dalyviais paminėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos
komiteto vadovas Julius Sabatauskas, šio komiteto narys Vytautas
Gapšys ir Kaišiadoryse rinktas Seimo narys Bronius Bradauskas BNS
kategoriškai paneigė vykus tokį susitikimą.
Prezidentė valdybos nariams taip pat pranešė turinti
informacijos, kad dar vienai kandidatei į generalines prokurores
teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlyta postą
„išsipirkti“. Prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą
dėl to.