Kauno įmonės „Daimas“ savininkas 48 metų V.Norkus ir buvusi Vitebsko paukštyno direktorė, Baltarusijos Respublikos Tarybos deputatė A.Šareiko susitinka tik Aukščiausiojo teismo salėje Minske.
Jau nuo teismo proceso pradžios vasario pabaigoje tapo vieša paslaptimi, kad lietuvį ir baltarusę sieja šilti jausmai. Abu jie to neslėpė ir norėjo susituokti už grotų, kur laikomi jau beveik dvejus metus.
Pirmą kartą prašymą įregistruoti santuoką pora įteikė dar tardytojams, o antrą ir trečią – teismui. Tačiau visi trys prašymai buvo atmesti.
„Manau, kad taip gali būti daromas spaudimas ir siekiama juos abu palaužti, nes kitais būdais nepavyko“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Kauno įmonės „Daimas“ direktorius Karolis Gavėnas.
Į teismo salę – kartu
Du mėnesius trunkantį teismo procesą Baltarusijos spauda stebi susidomėjusi ir jau ėmė vadinti cirku, kuriam diriguoja politikai.
Šaipomasi atvirai ir iš prokurorų pateiktų kaltinimų, ir iš pagrindinio liudininko vis keičiamų parodymų.
Baltarusijos prokurorai V.Norkų kaltina, kad siekdamas asmeninės naudos jis esą padarė finansinės žalos Vitebsko broilerių paukštynui.
Žala neva buvo padaryta, kai Vitebsko paukštynas pasirašė pašarų priedų tiekimo sutartį ne su Baltarusijos įmone, o su Rusijos įmone „Russkom-R“, kurią yra įsigijusi Kauno bendrovė „Daimas“.
Dar per tardymą prokurorai verslininkui pasiūlė pripažinti kaltę ir sumokėti tris kartus didesnę kompensaciją, nei tariamai padaryta žala. Buvo prašoma apie 800 tūkstančių eurų. Už tai lietuviui pasiūlyta laisvė.
Tačiau V.Norkus baltarusių pareigūnams atsakė: „Sumokėti jums galiu, bet negaliu prisipažinti to, ko nepadariau.“
Į teismo posėdžių salę milicininkai atlydi ir Vitebsko broilerių fabriko vadovę A.Šareiko.
55 metų baltarusė kaltinama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, jai pažerti priekaištai ir dėl asmeninių ryšių su lietuviu verslininku bei gero gyvenimo.
Ekspertai jautė spaudimą
Lietuviui ir baltarusei pareikšti kaltinimai bliūkšta, nes pašarų ir paukščių verslo ekspertai, gamyklų technologai, buvę kolegos ėmė teisme liudyti kaltinamųjų naudai.
Jie mano, kad pirkdama kokybiškus pašarus iš V.Norkaus įmonės A.Šareiko elgėsi tinkamai, tai davė akivaizdžios naudos – paukštiena buvo kokybiška, o gamykla gerai uždirbdavo.
Ekspertai vietos žurnalistams prasitarė, kad dabar į Minską iš tos pačios Vitebsko gamyklos atvežami ištirti kritę paukščiai, kurių viduriai – suirę.
Tai gali būti prastų pašarų ir didelio antibiotikų kiekio pasekmė. Broilerių gamyklos produkcijos parduodama gerokai mažiau nei anksčiau.
Kai teisėjas paklausė vieno eksperto, kodėl duodamas parodymus tardytojams jis kalbėjo kitaip, liudytojas prisipažino jautęs spaudimą.
Užkliuvo net restoranas
A.Šareiko dar apkaltinta, kad gamykloje mokėjo gerus atlyginimus. Moteris atkirto, kad kiekvienas vadovas turi siekti gerų verslo rezultatų ir mokėti darbuotojams orią algą.
Tada prokuroras prisikabino prie asmeninių V.Norkaus ir A.Šareiko išlaidų: „Jūs apkeliavote pusę pasaulio. Už kokias lėšas?“
„Mus su Norkumi sieja tik nuoširdūs jausmai, be jokio išskaičiavimo“, – patikino A.Šareiko.
„Jausmai – gerai, bet valgyti norisi visada. Kas mokėjo už keliones?“ – neatlyžo prokuroras.
„Norkus – europietis, o aš – nepriklausoma moteris. Kiekvienas mokėjo už save. Mes neturėjome bendro ūkio, tik susitarėme, kad naujame name aš mokėsiu už internetą, elektrą, šiukšlių išvežimą, o jis – už akvariumą, baseiną ir valymą“, – ramiai paaiškino A.Šareiko.
Tačiau prokuroras nenorėjo pralaimėti ir siekė rasti bent menkiausią kabliuką: „O kas restorane mokėjo?“
„Paklausykite, negi vyras negali už moterį sumokėti? Taip, aš valgiau jo sąskaita“, – šypsojosi A.Šareiko.
