Antrasis asmuo po popiežiaus, Vatikano valstybės sekretorius kardinolas P.Parolinas Šiaulius šeštadienį pasiekė lėktuvu.
Vidurdienį Šiaulių aerodrome iš lėktuvo išlipusį Vatikano valstybės sekretorių pasitiko Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, NATO oro policijos misiją atliekančio Portugalijos junginio vadas pulkinikas Francisko Dionisio ir Aviacijos bazės vadas pulkininkas Marius Matulaitis.
Jų lydymas kardinolas P.Parolinas nuvyko į Greitojo reagavimo zonoje esantį štabą, kur už uždarų durų bendravo su kariškiais.
Vėliau kardinolas P.Parolinas buvo palydėtas į vieną iš angarų, kur kariškiai jam aprodė čia stovintį naikintuvą F-16. Po viešnagės NATO bazėje Jo Eminencija kardinolas P.Parolinas pasuko į Kryžių kalną.
Su kariais susitikęs ir juos pasveikinęs Jo Eminencija kardinolas P.Parolinas pasuko į Kryžių kalną.
Kardinolas partraukė į Kryžių kalną
Popietę kardinolas P.Parolinas šalia Kryžių kalno esančiame vienuolyne privačiai aukojo Šv. Mišias, kurios dalyvavo keletas kviestinių svečių.
Kryžių Kalną, kuris suvaidino labai svarbų vaidmenį Lietuvos žmonėms tikėjimo persekiojimo ir okupacijos laikotarpyje bei visada stiprino ir tebestiprina tikėjimo dvasią, bei yra gražus mūsų tautos tikėjimo liudijimas kardinolas P.Parolinas nusprendė aplankyti ir kaip Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II piligrimystės vietą.
„
Kryžių kalnas yra jūsų tautos išgyvenimo ir patirtos istorijos simbolis. Pats kryžius yra kančios ir vilties simbolis. Atvykau čia susipažinti su žmonėmis, kurie prižiūri ir rūpinasi Kryžių kalnu. Mums yra labai svarbu, kad Kryžių kalno prasmė yra siejama su jūsų tautos istorija“, – sakė kardinolas P.Parolinas.Po Šv. Mišių vienuolyne papietavęs kardinolas P.Parolinas aplankys ir patį Kryžių Kalną, kur meldėsi popiežius Jonas Paulius II.
Aplankys visas tris Baltijos šalis
Antrasis asmuo po popiežiaus, Vatikano valstybės sekretorius kardinolas P.Parolinas apsilankys ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje.
Šventojo Sosto valstybės sekretorių kardinolą P.Paroliną apsilankyti Baltinos šalyse pakvietė Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių vadovai.
Šie metai yra jubiliejiniai, nes sukanka 25-eri metai, kai buvo sunormalizuoti Šventojo Sosto ir Baltijos valstybių diplomatiniai santykiai.
Šv. Sostas nepripažino Lietuvos okupacijos ir aneksijos, todėl Lietuvos diplomatinė atstovybė prie Šv. Sosto okupacijos metais nebuvo uždaryta.
Atkūrus Nepriklausomybę 1991 m. rugsėjo 30 d. buvo atkurti ir pilnaverčiai Vatikano diplomatiniai santykiai su Lietuvos valstybe.
Pabrėžė gailestingumo svarbą
Kardinolas P.Parolinas akcentavo, kad šio vizito tikslas – ne tik diplomatinių santykių sukaklties paminėjimas, bet ir dalyvavimas Lietuvoje vykstančiame Gailestingumo kongrese.
„Kai pasaulyje vyksta tieks daug konfliktų ir tarp žmonių ir tarp tautų, gailestingumas yra viena iš pagrindinių priemonių, kuria naudojantis galima sukurti šiltus, tvirtus ir draugiškus santykius tarp tautų ir žmonių.
Mūsų tikslas – surasti tas priemones ir kuo greičiau išspręsti tuos konfliktus. Gailestingumo metai tam ir yra skirti“, – pabrėžė kardinolas P.Parolinas.
Diplomatinei tarnybai paskyrė per 20 metų
P.Parolinas prieš 61 metus gimė Italijoje parduotuvės vadybininko ir pradinės mokyklos mokytojos šeimoje. Jis turi vieną seserį ir brolį. Kai Pietro buvo dešimt metų, per automobilio avariją žuvo jo tėvas.
Į kunigus 1980-ųjų balandžio 27-ąją įšventintas P.Parolinas studijavo kanonų teisę Grigaliaus universitete ir diplomatiją Popiežiškoje bažnytinėje akademijoje.
Šventojo Sosto diplomatinę tarnybą P.Parolin pradėjo 1986 metais būdamas 31-erių metų ir jai paskyrė per dvidešimt metų.
Dirbdamas Vatikano diplomatinėje tarnyboje P.Parolinas dalyvavo atkuriant sudėtingus ar visai nutrūkusius diplomatinius santykius, ieškojo būdų nešti laisvę prispaustiems žmonėms.
P.Parolinas dirbo Nigerijos ir Meksikos nunciatūrose. Nigerijoje gerai jis pažino krikščionių-musulmonų santykių problematiką.
P.Parolinas prisidėjo užmezgant diplomatinius Meksikos ir Šventojo Sosto santykius, nutrūkusius prieš 130 metų. Jis aktyviai dirbo atstatant diplomatinius santykius su Vietnamu ir atkuriant tiesioginį diplomatinį kontaktą su Kinija.
P.Parolinas buvo apaštaliniu nuncijumi ir Venesueloje, o nuo 2013-ųjų eina Šventojo Sosto valstybės sekretoriaus pareigas.
Minimas kaip galimas ateities popiežius
58 metų sulaukęs arkivyskupas P. Parolin tapo jauniausiu Vatikano valstybės sekretoriumi nuo 1929 metų, kai Eugenio kardinolas Pacelli (būsimasis Popiežius Pijus XII) į šias pareigas buvo paskirtas būdamas 53 metų.
Antruoju po popiežiaus asmeniu Vatikane tapęs kardinolas P.Parolinas pabrėžė tęstinumo svarbą.
Kardinolas P.Parolinas mano, kad Popiežius Pranciškus bando paversti bažnyčią Kristaus bažnyčia, gina nekeistinų dogmų svarbą ir pabrėžia šventos tradicijos svarbą.
Kardinolas P.Parolinas be savo gimtosios italų kalbos laisvai kalba angliškai prancūziškai ir ispaniškai.
Žiniasklaidoje apie kardinolą P.Paroliną kalbama kaip apie galimą ateities popiežių, kuris į Šventąjį sostą atsisės po popiežiaus Pranciškaus pontifikato.
