„Norime paklausti, kas iš tikrųjų vyksta, kodėl dabar
pradėjo taip negatyviai spręsti tuos klausimus. Bent ta informacija,
kuri mus pasiekia iš ambasados, tie paaiškinimai labai
nediplomatiški, įžeidžia žmones. Jie sako, kad jūs šiokie ir
tokie, kad jūsų niekas nepersekiojo. Visame šitame Holokausto fone
taip šnekėti yra negerai“, – BNS sakė Seimo Europos reikalų
komiteto vadovas, parlamento vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.
Litvakų pilietybės klausimas įtrauktas į kitos savaitės šio
komiteto posėdžio darbotvarkę.
G.Kirkilas tvirtino, kad bus išklausytos visos suinteresuotos
pusės ir ieškoma išeities, kaip spręsti klausimą.
„Iš savo ilgos patirties turiu visokių keistų dalykų. Kai
tik pageriname santykius su Izraeliu, kokia nors provokacijėlė
iškyla“, – įtarimais dėl susidariusios situacijos dalijosi
politikas.
Anot jo, žmonėms sunku paaiškinti, kodėl vieniems tos pačios
giminėms atstovams Lietuvos pilietybė atkurta, o kiti jau sulaukia
neigiamų atsakymų.
Dvigubos pilietybės klausimą planuoja nagrinėti ir Seimo
Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis konkrečios klausimo svarstymo
datos nenumatęs, bet pasak komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko,
jis bus įtrauktas į artimiausių posėdžių darbotvarkę.
Pastaruoju metu Migracijos departamentas atmeta daugumą prašymų
atkurti Lietuvos pilietybę asmenims, iš Lietuvos išvykusiems
1920-1939 metais, ir jų palikuonims.
Pilietybės įstatymas numato, kad Lietuvos piliečiu gali būti
asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos ir
įgijęs kitos valstybės pilietybę, ir jo palikuonys. Šia įstatymo
norma pasinaudojo vien apie 1 tūkst. Pietų Afrikos Respublikoje
gyvenančių žydų, tačiau maždaug praėjusių metų viduryje
daliai žmonių pilietybės atkūrimo procesas sustojo.
Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai remiasi
Konstitucinio Teismo nutarimu ir administracinių teismų praktika,
kad asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos,
turėtų būti laikomas tas buvęs Lietuvos pilietis, kuris šalį
paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam
režimui ar tokio režimo persekiojimo.
Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad tarpukariu žydai
persekiojimo nepatyrė.
Naujasis vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas BNS sakė, kad
šį klausimą jau reikia spręsti politiškai, nes teisė esą šiuo
atveju nepalanki tarpukariu iš Lietuvos išvykusiems asmenims.
„Yra Pilietybės įstatymas, kur yra pasitraukimo sąvoka.
Žmogus, pasitraukęs iš Lietuvos, turi nurodyti priežastis, dėl
kurių pasitraukė. Turi būti ne šiaip sau išvažiavęs, turi būti
rimtos priežastys – dėl persekiojimo ar panašiai“, – teigė
ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad atmetęs prašymus atkurti pilietybę
tokiems asmenims Migracijos departamentas nėra pralaimėjęs nė
vienos bylos.
„Galutinį tašką, matyt, padės ir praktiką suformuos
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kiek žinau, jis
turėtų birželį skelbti sprendimą. Taip bus galutinai suformuota
praktika. Bus neskundžiamas sprendimas“, – tvirtino T.Žilinskas.