Antradienį planuota balsuoti dėl Seimo nutarimo, kuriuo būtų
sudaryta laikinoji tyrimo komisija, priėmimo. Tačiau klausimas
išimtas iš darbotvarkės, nes parlamentinio tyrimo iniciatoriai
„tvarkiečiai“ etikos sargams apskundė Seimo konservatorius.
„Kaip žinote, konservatoriai, Jurgis Razma užpraėjusiame
posėdyje pasakė, kad jie nedeleguos Seimo narių į komisiją, tada
mes perregistravome Seimo nutarimą, vietoj 12 (komisijos narių)
pasiūlėme 8. Bet praėjusiame posėdyje jie jau pasakė, kad turi
susirinkti frakcija, svarstys ir jie deleguos. Vėl mums reikia keisti
nutarimo projektą, vėl keisti sudėtį, komisijos narių skaičių.
(...) Kreipėmės į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją
išsiaiškinti“, – Seime žurnalistams sakė partijos „Tvarka ir
teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis.
Praėjusią savaitę svarstant Seimo nutarimo projekto dėl
komisijos sudarymo atlikti parlamentinį tyrimą pranešta, jog
opoziciniai liberalai ir konservatoriai atsisako į laikinąją tyrimo
komisiją deleguoti savo atstovus. Tačiau opozicijos lyderis Andrius
Kubilius tada pareiškė, kad Tėvynės sąjunga–Lietuvos
krikščionys demokratai nespėjo apsvarstyti klausimo dėl narių
delegavimo į komisiją, nes projektas netikėtai įtrauktas į
neeilinio posėdžio darbotvarkę.
„Manau, kad tai yra sąmoningas trukdymas sudaryti komisiją.
Jie elgiasi pažeisdami visus moralės principus ir įstatymus, Seimo
statutą. Konservatoriai trukdo sudaryti šitą komisiją“, –
antradienį pareiškė P.Gražulis.
„O jeigu jie vėl ateis į posėdį ir pasakys, kad nedalyvauja?
Mes keisime nutarimo projektą. Bus pasaka be galo. Manau, kad Etikos
ir procedūrų komisija išaiškins, kaip toliau mums dirbti“, –
kalbėjo jis.
Seimo opozicijos lyderis konservatorius A.Kubilius savo ruožtu
kėlė versiją, jog klausimas pradėjo strigti savo siūlymus dėl
tiriamų klausimų įregistravus konservatoriams.
„Iš Seimo pirmininkės išgirdome paaiškinimą, kad kažkas
kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, bet taip ir
neišgirdome, kas kreipėsi. Bet mes spėjame, kad pirminė
priežastis yra ta, jog mes sakėme, kad pateiksime siūlymą tirti,
kaip premjeras manipuliuoja teisėsauga. Tokią pataisą įregistravo
mūsų kolega Kęstutis Masiulis, ir po to, kai ši pataisa buvo
įregistruota, visos komisijos sudarymo klausimo staiga nebenori
Seimas svarstyti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė
A.Kubilius.
Klausiamas, ar frakcija apsisprendė dėl savo atstovo delegavimo
į komisiją, A.Kubilius atsakė: „Išėmė šitą klausimą, tai
mes ir nebesprendėme.“
K.Masiulis siūlo komisijai, be kita ko, tirti „kada, kokia
apimtimi, kokiose konkrečiose bylose ir kokių tikslų siekdamas
ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius darė įtaką prokurorams
ir kitiems teisėsaugos institucijų pareigūnams“.
Sudaryti laikinąją tyrimo komisiją „dėl manipuliavimo
viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei
ikiteisminio tyrimo duomenimis“ siūlo daugiau kaip pusė,
daugiausia valdančiajai koalicijai priklausančių Seimo narių.
Pagal projektą, komisija turėtų tirti, iš kurių informacijos
šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias
– viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei
atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir
mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui
Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro
skyrimo procesą, kai esą tam įtaką bandė daryti politikai. Taip
pat siūloma ištirti, kas ir kuo remdamasis pareiškė, kad vienai
Seimo atmestų kandidačių teisėjai Editai Dambrauskienei esą
siūlytą „išsipirkti“ postą. Be to, komisija turėtų vertinti
prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą dėl paslapties
atskleidimo, kuri baigėsi jos išteisinimu.
Prezidentūra iniciatyvą steigti tokią komisiją įvertino kaip
„spaudimą teisėsaugai ir žiniasklaidai“.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė po prezidento rinkimų 2014
metais paskelbė iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavusi pažymą
apie įtarimus keliančius viceministrus, ji taip pat patvirtino, jog
Vyriausybei grąžinus įgaliojimus neskirs ministrų, jei jie
neatleis viceministrų iš „juodojo sąrašo“.
Nevieša STT pažyma taip pat tapo kliūtimi ministro pareigas
gauti V.Gedvilui. Darbo partija pateikė jo kandidatūrą vadovauti
Švietimo ir mokslo ministerijai, bet teikimą gavusi prezidentė
pareiškė jo neskirsianti, įvertinusi STT pateiktą informaciją.
Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet teigė, kad STT pateikta
medžiaga neužkerta galimybės skirti V.Gedvilą ministru.
Pernai susitikusi su Seimo valdyba prezidentė, kalbėdama apie
kandidatų į generalinius prokurorus paiešką, užsiminė, kad
prieš pat slaptą balsavimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko
Nerijaus Meilučio kandidatūros į generalinius prokurorus
Kaišiadoryse esą įvyko susitikimas, kuriame pašaliniai asmenys
bandė paveikti būsimą politikų sprendimą. Šio susitikimo
dalyviais paminėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas
Julius Sabatauskas, šio komiteto narys Vytautas Gapšys ir
Kaišiadoryse rinktas Seimo narys Bronius Bradauskas BNS kategoriškai
paneigė vykus tokį susitikimą.
Prezidentė valdybos nariams taip pat pranešė turinti
informacijos, kad dar vienai kandidatei į generalines prokurores
teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlyta postą „išsipirkti
„.
Taip pat komisijai siūloma susipažinti su prezidentės
patarėjos D.Ulbinaitės byla ir, „nekeliant jau galutinai teismo
išspręsto baudžiamosios atsakomybės klausimo, atlikti savo
parlamentinį tyrimą ir pateikti politinį šios istorijos
aplinkybių vertinimą“. D.Ulbinaitė kaltinta, kad atskleidė
slaptą informaciją naujienų agentūros BNS redaktorei,
Aukščiausiasis Teismas kovą ją galutinai išteisino minimalia
persvara, keturiais balsais prieš tris. Trys teisėjai vėliau
paskelbė atskirąją nuomonę, kad D.Ulbinaitė išteisinta „niekuo
neparemtais samprotavimais“.