Pristatydamas atitinkamą Mokslo ir studijų įstatymo pataisą
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas
„darbietis“ Raimundas Paliukas jį vadino revoliuciniu. Už
projektą po pateikimo antradienį balsavo 74 Seimo nariai, niekas
nebuvo prieš, septyni susilaikė. Toliau projektą vertins
parlamentiniai komitetai.
Pagal projektą, pirmojoje studijų pakopoje ir vientisosiose
studijose būtų skiriami trys studijų pasiekimų lygmenys:
slenkstinis, tipinis ir puikus.
Gerai besimokančiu būtų laikomas studentas, „neturintis
akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju
laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį
pasiekimų lygmenį“.
Numatyta, kad puikiam pasiekimų lygmeniui būtų priskiriamas
studentas, kuris žino naujausius studijų krypties šaltinius ir
gali generuoti, plėtoti naujas idėjas, geba taikyti žinias ir
spręsti sudėtingas, netipines studijuojamos krypties ir su ja
susijusios profesinės veiklos problemas. Jis taip pat turėtų
mokėti savarankiškai rinkti, vertinti, interpretuoti studijuojamos
krypties duomenis ir jais remdamasis priimti sprendimus, gebėti
logiškai perteikti informaciją ir pan.
Tipiniam pasiekimų lygmeniui būtų priskiriamas studentas, kuris
žino svarbiausias savo studijų krypties teorijas ir principus, gali
pagrįsti esminius studijuojamos krypties pasiekimus, geba taikyti
žinias spręsdamas standartines studijuojamos krypties ar su ja
susijusios profesinės veiklos problemas, gali savarankiškai rinkti,
vertinti ir interpretuoti studijuojamos krypties duomenis, moka
perteikti įprastinę studijuojamos krypties informaciją.
Slenkstiniam pasiekimų lygmeniui būtų priskiriamas studentas,
kuris žino svarbiausias savo studijų krypties teorijas ir principus,
geba taikyti žinias spręsdamas nesudėtingas studijuojamos krypties
problemas, gali dalyvauti renkant, vertinant ir interpretuojant
studijuojamos krypties duomenis, geba perteikti pagrindinę
studijuojamos krypties informaciją, turi savarankiško mokymosi
gebėjimų.
Pagal projektą, gerai besimokančių studentų studijas
finansuotų valstybė. Jų mokymosi rezultatai būtų peržiūrimi po
metų.
R.Paliukas pabrėžė, kad būtina nuo greičiau nustatyti gerai
besimokančio studento apibrėžimą, nes jau pernai daugiau kaip 300
studentų nebuvo rotuojami pagal pasiekimų rezultatus. Siekiama, kad
naujas apibrėžimas pradėtų galioti šių metų rugsėjį.
Buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras
Steponavičius teigė, kad siūloma tvarka iš esmės keičia
dabartinę studentų pasiekimų vertinimo sistemą.
„Revoliucinis tam tikra prasme pakeitimas“, – pripažino ir
R.Paliukas.
Komiteto vadovas tvirtino, kad keturių parlamentarų pateiktam
projektui pritarė visos suinteresuotos pusės: aukštųjų mokyklų,
studentų, moksleivių atstovai.
Klausiamas apie studentų vertinimo objektyvumą pagal naująją
sistemą, R.Paliukas tvirtino, kad jo pasiekti iš esmės neįmanoma,
tačiau naujoji sistema esą turėtų prie to prisidėti.
„Visi sako „už“ ir visi kalba, kad tai turėtų būti
priartinimas prie Vakarų Europos vertinimo sistemos, trijų lygių,
tribalės sistemos“, – teigė jis.
Konservatorius Valentinas Stundys prognozavo, kad iš pradžių
naująją sistemą bus sunku įdiegti, tačiau ji turėtų duoti
teigiamų rezultatų.
„Siūlomos sistemos tikslas yra orientuotas į kokybę, į
studentų kompetencijas, jų pasiekimų lygmenį ir šiek tiek
raginantis atsisakyti senos, įprastos, labai hierarchiškai
sutvarkytos vertinimo sistemos“, – tvirtino konservatorius.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius savo ruožtu sakė manantis,
kad tripakopė vertinimo sistema iš esmės nieko nekeičia ir ragino
šiuo klausimu taisyti Konstituciją.
„Problemą norint spręsti, mano įsitikinimu, reikia nustoti
ieškoti nesurandamų ir neįmanomų atrasti sprendimų taisant
įstatymą, o reikia taisyti Konstituciją. Tada turėtume gerokai
daugiau galimybių rasti racionalų sprendimą“, – kalbėjo jis.
Gerai besimokančio studento apibrėžimo Seime ieškoma ne pirmus
metus. Ankstesnius parlamentarų sprendimus yra sukritikavęs
Konstitucinis Teismas, juos vetavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.