Trečiadienį posėdžiavęs Seimo Europos reikalų komitetas
nutarė sudaryti darbo grupę, kuri parengtų Pilietybės įstatymo
pataisą.
Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius siūlo
papildyti įstatyme esantį apibrėžimą, ką reikėtų laikyti
asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad „asmuo,
pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m.
birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo
palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos
Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990
m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje“.
A.Kubilius siūlo pridėti žodžius „nepriklausomai nuo
išvykimo priežasties, išskyrus laisvanorišką išvykimą į
buvusią SSRS“.
Pilietybės įstatymas numato, kad iki 1990 metų kovo 11-osios
iš Lietuvos pasitraukę asmenys gali turėti dvigubą pilietybę.
Tačiau Lietuvos teismai ir Migracijos departamentas pastaruoju metu
atsisako atkurti Lietuvos pilietybę asmenims, iš Lietuvos
išvykusiems tarpukariu, 1918-1940 metais.
Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai remiasi
Konstitucinio Teismo nutarimu ir administracinių teismų praktika,
kad asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos,
turėtų būti laikomas tas buvęs Lietuvos pilietis, kuris šalį
paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam
režimui ar tokio režimo persekiojimo. Jų teigimu, 1918-1940 metais
Lietuvoje nebuvo persekiojami Lietuvos piliečiai.
Seimo narys Emanuelis Zingeris teigia, kad toks požiūris
Lietuvos žydų atžvilgiu neteisingas.
„Mano motina Paulina Tatarskytė jau nuo 1937 metų pabaigos
šeimos buvo siunčiama stovėti prie užsienio ambasadų ir prašyti
vizų. Amerikiečiai išduodavo daugiau kaip 200 vizų per metus, 120
vizų į Palestiną pabėgti nuo artėjančių nacių Anglijos
ambasada išduodavo. Žydai iki karo buvo atsidūrę mirties
spąstuose. Laivus, kurie išvykdavo su emigrantais, iš amerikiečių
pakrantės grąžindavo į nacių okupuotą Europą, dar Lietuvai
esant nepriklausomai. Lietuvos žydai bandė įsitrinti į tą bendrą
lenkų žydų pabėgėlių eilę, kuriems Sugihara išduodavo vizas,
iš tos eilės juos išbraukdavo, nebuvo, kur dėtis“, – per
Europos reikalų komiteto posėdį pasakojo E.Zingeris.
Migracijos departamento duomenimis, 2014 metais Lietuvos
pilietybę atkurti atsisakyta dešimčiai litvakų, 2015 metais –
76, šių metų pirmąjį ketvirtį – 97.
„Manau, kad tai, ką mes aptarinėjame, yra klasikinis Lietuvos
biurokratų kenkėjiškumas Lietuvos valstybei“, – per komiteto
posėdį sakė liberalas Arminas Lydeka.
Anot jo, Pilietybės įstatymo taisyti nereikia, nes jame nėra
reikalavimo atkuriant pilietybę atsižvelgti į piliečio išvykimo
iš šalies priežastis.
„Mano vertinimu, įstatymo keisti nereikia, viskas jame yra
aiškiai, paprastai, apibrėžtai pasakyta ir įstatymų leidėjo
valia aiškiai išreikšta. Bet kažkoks migracijos sistemos
pareigūnas nusprendė, kad bus protingesnis už įstatymą ir įneš
savo indėlį“, – teigė jis ir siūlė, jog naujasis vidaus
reikalų ministras garsiai perskaitytų įstatymų normas Migracijos
departamento pareigūnams, kad ir šie jas suprastų.
Posėdyje dalyvavęs vidaus reikalų ministras Elvinas
Jankevičius pritarė siūlymui papildyti įstatymą, kad nebeliktų
galimybės interpretuoti jo normų.
Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas
Kirkilas pabrėžė, kad susidariusi situacija kenkia Lietuvai.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami
lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst.
Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra
pripažinti per 800 lietuvių.