„Daugiausia dėmesio sulauks antikorupcinės pastangos ir
valstybinių įmonių valdymas“, – BNS trečiadienį sakė
ministras.
Tai L.Linkevičius sakė pasveikinęs kaimyninę Latviją
trečiadienį gavus kvietimą į šią sėkmingų ekonomikų klubu
vadinamą organizaciją.
Stojimo procese Lietuva atsiliko ir nuo kitų kaimyninių Europos
Sąjungos šalių – Lenkija organizacijos nare tapo 1996 metais,
Estija – 2010 metais. Lietuva narystės tikisi 2018 metais.
L.Linkevičius pripažino, kad Ryga pastarąjį dešimtmetį buvo
atlikusi didesnį įdirbį nei Vilnius, o tai buvo ypač svarbu, dėl
pasaulinės ekonominės ir finansų krizės sumažėjus entuziazmui
dėl organizacijos plėtros.
„Manau, kad mes 2018 metais galėtume drąsiai planuoti narystę
(...). Reikėtų pasidžiaugti, kad apskritai į nuvažiuojantį
traukinį spėjom įlipti. Traukinys važiuoja aiškia kryptimi ir su
grafiku“, – BNS sakė L.Linkevičius.
Pasak jo, Lietuva kol kas baigė derybas dėl vieno skirsnio iš
21.
Lietuvos Vyriausybė teigia, kad narystė EBPO pagerins šalies
investicinį klimatą ir suteiks galimybę pasinaudoti organizacijos
ekspertine parama.
Latvija taps 35-ąja EBPO nare. Jos narystės derybose daugiausia
diskusijų kėlė Rygos veiksmai prieš pinigų plovimą šalies
bankų sektoriuje.