„Daugiausia dėmesio sulauks antikorupcinės pastangos ir valstybinių įmonių valdymas“, – BNS trečiadienį sakė ministras.
Tai L.Linkevičius sakė pasveikinęs kaimyninę Latviją trečiadienį gavus kvietimą į šią sėkmingų ekonomikų klubu vadinamą organizaciją.
Stojimo procese Lietuva atsiliko ir nuo kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių – Lenkija organizacijos nare tapo 1996 metais, Estija – 2010 metais. Lietuva narystės tikisi 2018 metais.
L.Linkevičius pripažino, kad Ryga pastarąjį dešimtmetį buvo atlikusi didesnį įdirbį nei Vilnius, o tai buvo ypač svarbu, dėl pasaulinės ekonominės ir finansų krizės sumažėjus entuziazmui dėl organizacijos plėtros.
„Manau, kad mes 2018 metais galėtume drąsiai planuoti narystę (...). Reikėtų pasidžiaugti, kad apskritai į nuvažiuojantį traukinį spėjom įlipti. Traukinys važiuoja aiškia kryptimi ir su grafiku“, – BNS sakė L.Linkevičius.
Pasak jo, Lietuva kol kas baigė derybas dėl vieno skirsnio iš 21.
Lietuvos Vyriausybė teigia, kad narystė EBPO pagerins šalies investicinį klimatą ir suteiks galimybę pasinaudoti organizacijos ekspertine parama.
Latvija taps 35-ąja EBPO nare. Jos narystės derybose daugiausia diskusijų kėlė Rygos veiksmai prieš pinigų plovimą šalies bankų sektoriuje.
