„Konstitucinio teismo sprendimas buvo toks, kokio buvo galima tikėtis iš teisinės pusės – nėra už ką daryti apkaltos.
Apkalta rengiama tais atvejais, kai sulaužyta priesaika arba šiurkščiai pažeista Konstitucija. Šiuo atveju nei vieno, nei kito nėra galimybių pripažinti, nes nebuvau prisiekęs tuo metu“, – vakar kalbėjo V.Gapšys.
Be to, politikas atkreipė dėmesį, jog Konstitucinis teismas pažymėjo, kad apkaltos procedūra be KT dalyvavimo negalima.
KT vakar pranešė atsisakęs nagrinėti Seimo paklausimą, ar V.Gapšio veiksmai neprieštarauja Konstitucijai ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas, kai jam įsiteisėjo teismo apkaltinamasis nuosprendis.
Apkaltą „darbiečiui“ inicijavo opoziciniai konservatoriai po vasario mėnesį paskelbto Apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo politikas pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tačiau šią nusikalstamą veiką A.Gapšys padarė dar nebūdamas parlamentaras.
Teismo skirtą 3,6 tūkstančio eurų baudą nuteistasis jau sumokėjo, bet Apeliacinio teismo nuosprendį apskundė Aukščiausiajam teismui.
Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius, komentuodamas KT sprendimą, teigė, kad dėl tokio požiūrio Seimui gali kilti rimtų problemų: „Įsivaizduokime situaciją, jei V.Gapšiui būtų buvusi paskirta ne bauda, o realus laisvės atėmimas, kaip prokurorai prašė. Ką tada būtų Seimas daręs su Seimo nariu, kuris sėdi kalėjime?
Galima pakliūti į tokią situaciją, kuri diskredituotų Seimą kaip konstitucinę instituciją.“
A.Kubiliaus įsitikinimu, Seimo statutas, kuriame numatyta aplinkybė, jog apkalta parlamentarui gali būti rengiama tik dėl veiksmų, kuriuos jis padarė jau prisiekęs, prieštarauja Konstitucijai.
Dar vasarį grupė Seimo narių kreipėsi į KT prašydama pateikti išaiškinimą dėl galimo minėto prieštaravimo. (BNS, LR)
