Prieš tragiškus 1991 metų žiemos įvykius prie karinio Šiaurės miestelio Vilniuje vartų tankai nestovėjo ir vykdami šturmuoti Spaudos rūmų vartų neišlaužė.
Tai Sausio 13-osios bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme vakar patvirtino dar trys buvę sovietų armijos kariškiai, taip paneigdami už karo nusikaltimus teisiamo buvusio karininko Genadijaus Ivanovo pasakojimą.
Gavo įsakymą iš Vilniaus
Buvęs sovietų armijos tankų bataliono vadas Viačeslavas Martynovas yra pasakojęs, kad iki 1991 metų sausio Šiaurės miestelyje įsikūrusių dalinių tankai buvo nenaudojami ir stovėjo specialiuose angaruose.
Karių mokymams naudojami tankai buvo laikomi Meškerinės kaime netoli Pabradės. Ten buvo įkurtas jungtinis mokomasis sovietų armijos tankų batalionas, kuriam vadovavo V.Martynovas.
Dėl sunkios ligos atvykti į teismą negalinčio buvusio karininko parodymus vakar pagarsino teisėjai.
Jis teigė, kad mokomajame batalione buvo 22 tankai. Prižiūrimi vadų ten laikinai gyvendavo ir važinėti tankais mokėsi apie 20 eilinių kareivių.
V.Martynovas pasakojo, kad mokomieji tankai nebuvo pritaikyti šaudyti koviniais šaudmenimis, nes tai daryti buvo draudžiama net poligone. Per pratybas tankistai esą šaudydavo tuščiais šoviniais, kurie sukeldavo tik didelį garsą.
Šiame batalione nuolat gyvenęs ir tik retkarčiais iš jo išvykdavęs V.Martynovas sausio 12-ąją sulaukė skambučio iš Vilniaus. Už ginkluotę atsakingas karininkas jam nurodė paruošti ir į Šiaurės miestelį atsiųsti keturis tankus.
Kam jų reikia, aukštesnio vado papulkininkis neklausinėjo, nes kariuomenėje tai buvo nepriimtina.
„Nustebau, nes jis pasakė konkrečių tankų numerius.
Buvo pasirinkti naujausi ir techniškai tvarkingi tankai, nors į mokymus paprastai siųsdavome prasčiausius“, – prokurorams yra sakęs V.Martynovas.
Jis dar labiau nustebo, kad patikrinti tankų techninės būklės tą patį vakarą iš Vilniaus atvyko bataliono vado pavaduotojas ginkluotei ir technikai Vladimiras Sorokinas.
Tuomet V.Martynovas išrinkęs keturis kareivius, kurie tankus turėjo nuvairuoti į Vilnių, bet daugiau nematęs nei tų kovos mašinų, nei eilinių.
Pabradės naujienos nepasiekė
Buvęs karininkas teigė kruvinąją Sausio 13-osios naktį ramiai miegojęs savo batalione, o apie tai, kas įvyko Vilniuje, sužinojęs tik po savaitės, kai buvo iškviestas į Šiaurės miestelį.
Vilniuje V.Martynovas tarnavo iki 1994 metų ir buvo vienas paskutinių sovietų kariškių, palikusių Šiaurės miestelį. Kareivines jis perdavė Lietuvos pareigūnams, o likusią karinę techniką išsiuntė į Rusiją.
Išbaidė vagis ir plėšikus
Sausio 13-osios naktį sovietų armijos daliniai buvo siunčiami ne tik prie Vilniaus televizijos bokšto, bet ir prie gyvenamųjų namų, kur gyveno sovietų kariškių šeimos.
Vienas buvusių karininkų Georgijus Grigorjevas vakar teisme prisiminė, jog jiems buvo duotas nurodymas ne tik saugoti kariškių namus, bet ir stebėti aplinkines gatves, kad jose nebūtų rengiama provokacijų.
G.Grigorjevas su jam pavaldžiais ginkluotais kariais išsirikiavo Medeinos gatvėje Pašilaičiuose ir ten išbuvo iki ryto. Jie girdėjo, kad nuo Televizijos bokšto pusės aidi šūviai, bet į pagalbą nebuvo kviečiami – jų būrys nebuvo visiškai suformuotas.
„Kas buvo tie priešai, kurių saugojotės? Gal turėjote informacijos, kad kas nors jus ruošiasi užpulti?“ – domėjosi advokatai. Bet G.Grigorjevas priešų neįvardijo: „Saugojome dėl viso pikto. Kariuomenė visada rūpinasi savo šeimų saugumu.“
Liudytojas mano, kad ginkluotų karių budėjimas gatvėse vilniečiams nepakenkė: „Lietuvos policijai buvo ramu – ten tikrai nebuvo nei įsilaužimų, nei vagysčių.“
Pakeitė šarvuočių numerius
Vakar teisme apklausti buvę kariškiai ikiteisminio tyrimo metu turėjo peržiūrėti daugybę nuotraukų ir vaizdo įrašų. Jų buvo prašoma atpažinti neteisėtuose veiksmuose dalyvavusius karininkus.
Žiūrėdamas dokumentinį filmą apie Krašto apsaugos departamento pastato šturmą buvęs bataliono vadas Aleksandras Gadetskis pastebėjo, jog ant šarvuotų karinių automobilių uždėti civilinių transporto priemonių valstybiniai numeriai.
Anksčiau jis tikino, kad kariniame dalinyje tokių numerių visai negalėjo būti. Bet vakar teisme buvęs karininkas svarstė, jog taip galbūt buvo bandoma kuo mažiau atkreipti visuomenės dėmesį.
Žuvusiojo sūnus prašo apklausti M.Gorbačiovą
* Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis teismas sulaukė prašymo apklausti buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą.
* Tokį prašymą pateikė nukentėjusiuoju byloje pripažintas Robertas Povilaitis, žuvusio Apolinaro Povilaičio sūnus.
* R.Povilaičio advokatas įsitikinęs, kad M.Gorbačiovo parodymai gali būti labai reikšmingi siekiant detaliau išsiaiškinti, ar SSRS institucijos tinkamai tyrė Sausio 13-osios įvykius ir nustatė už tai atsakingus asmenis.
* R.Povilaitis anksčiau yra kreipęsis į Generalinę prokuratūrą, kad ji suteiktų M.Gorbačiovui specialiojo liudytojo statusą.
