Laivų parado pažiba – legendinė jachta „Lietuva“

Septintą kartą uostamiestyje rengiamas laivų paradas jau tapo tradicine pajūrio gyventojų švente, įprasminančia pavasarį – navigacijos, vandens turizmo sezono Kuršių mariose ir Baltijoje pradžią.

Renginio, sutampančio su Europoje švenčiama Jūros diena, sumanytojai šįkart žada daug smagių dar neregėtų atrakcijų. Viena įdomiausių – laivų paradas Kuršių mariose ir jį vainikuojantis fejerverkas.

Jis bus kitoks nei anksčiau – šventiniai fejerverkai kils į dangų ne nuo kranto, o nuo mariose stovinčios jūrinės baržos. Žiūrovai galės grožėtis laivų stovėdami uosto krantinėse ir keltais persikėlę į Smiltynę.

„Smiltynėje nuo seniausių laikų vyksta svarbiausi jūrų renginiai, o ką geresnio nei laivų paradas galime pasiūlyti žmonėms ?“ – kalbėjo viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovas Romandas Žiubrys.

Vakarinę šventės programą pradės laivų šokis Jūrų uosto akvatorijoje ties Danės žiotimis. Sukiniais ant vandens stebins du įmonės „Towmar Baltic“ vilkikai – galingiausi ir manevringiausi.

„Ne tik pristatysime savo laivyną, bet ir atskleisime juos valdančių jūrininkų įgūdžius, jų profesionalumą“, – galimybe dalyvauti parade džiaugėsi „Towmar Baltic“ vadovas Tomas Zabulionis.

Po to žiūrovus į Smiltynę nemokami plukdys organizatorių užsakytas keltas. Atgal į Klaipėdą jie galės grįžti po šventinio fejerverko.

Kitame Kuršių marių krante žiūrovai galės patogiai, nesigrumdydami šonais stebėti paradą ant vandens, bus nemokamai vaišinami karšta arbata. Žybsinti laivų vilkstinė praplauks visiškai šalia krantinių.

Žiūrovus kelti į Smiltynę paskatino tą pačią dieną Kruizinių laivų terminale vyksiantys Kariuomenės ir visuomenės dienos renginiai – ten išsirikiavę kariškių laivai žiūrovams užstos vaizdą į Kuršių marias.

Šventinį fejerverką žiūrovams dovanoja Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija (LJKKA). Spalvingai ugnies fiestai ant vandens rėmėjai plačiau pravėrė pinigines – šiemet skirta didžiausia 5000 eurų suma.

„Smagu prisidėti prie gražiausios pajūryje pavasario šventės. Ir patys kasmet augame kartu su ja“, – kalbėjo jau LJKKA vadovas Haroldas Kovsas.

Danės krantinėje prišvartuota senoji brigantina „Meridianas“ jau negali išplaukti į marias. Tačiau Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos auklėtiniai ir šiame istoriniame burlaivyje pakels bures.

Smiltynėje prie paminklo žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams „Albatrosas“ bus apdovanoti jūrinės kultūros propaguotojai, jūreivystės mokyklos studentai ten tars priesaikos jūrai žodžius.

Buriavimo kalvė dar dunksi

Laivų vilkstinę Kuršių mariomis ves legendinė klaipėdiečių jachta „Lietuva“. Laivas, kurio denyje per 40 metų subrendo net kelios buriuotojų kartos, iš viso nuplaukė daugiau kaip 300 tūkst. jūrmylių (500 tūkst. kilometrų), aplankė daugiau nei šimtą pasaulio uostų.

Lenkijoje 1976 metais pastatytas „Conrad 54“ tipo sportinis burlaivis „Lietuva“ teberaižo jūras, skina laurus regatose, nors visi dabartinės jo įgulos nariai – gerokai jaunesni nei pati jachta.

Kai kurie jaunuoliai net nebuvo gimę, kai „Lietuva“ grūmėsi su Baltijos vėjais ir bangomis. Paskaičiuota, kad garsioje jachtoje buriavimo pradžiamokslio paragavo daugiau nei du tūkstančiai jūros entuziastų.

„Burlaivis jau gerokai aptalžytas audrų, tačiau ir šiemet dalyvausime visose varžybose“, – buriuotojų kalve vadinamos jachtos sukaktimi džiaugėsi „Lietuvos“ kapitonas klaipėdietis Osvaldas Kudzevičius.

„Lietuva“ atsivers svečiams

O.Kudzevičius kapitono pareigas paveldėjęs iš savo tėvo Stepono Kudzevičiaus. Jo vadovaujama „Lietuva“, pakylėta Sąjūdžio bangos, su trispalve įveikė Atlanto vandenyną maršrutu Klaipėda-Niujorkas.

Klaipėdiečiams to neužteko – po trejų metų „Lietuva“ tapo pirmąja posovietinėje erdvėje jachta, apskriejusią visą Žemės rutulį. Kelionė truko trylika mėnesių, įguloje pasikeitė tik vienas buriuotojas.

Šeštadienį „Lietuvos“ įgula žiūrovus kviečia į šventinį renginį „Atviri liukai“ – smalsuoliai galės apžiūrėti jachtą, sužinoti, kaip išplaukę į jūrą buriuotojai randa kelią į uostus, kaip išgyvena sūpuojami bangų, ką valgo ir geria.

„Lietuvos“ denyje svečiai galės dalyvauti protų mūšyje, loterijoje, mokysis lopyti bures, rišti mazgus. Buriuotojai žadėjo atskleisti ne tik jūreiviškų makaronų, bet ir grogo virimo paslaptis.