Sostinės savivaldybės taryba nusprendė, kad gyventojams didžiausi atliekų tvarkymo tarifai kils tik vienu centu – iki 0,09 euro už kvadratinį metrą.
Apskaičiuota, kad vidutiniam 56 kvadratinių metrų butui tenkantis tarifas išaugs nuo 4,48 iki 5,04 euro per mėnesį (be pridėtinės vertės mokesčio).
Tačiau atliekas surenkančioms ir gabenančioms įmonėms užkrauta tokia našta, kad lieka tik žagsėti.
Atsivėrė nemenka skylė
Būtent atliekų tvarkytojai ir yra savotiški atpirkimo ožiai, nes kylant tarifams visos strėlės lekia į jų pusę.
Dabar jiems nustatyta prievolė už atliekų toną, gabenamą į naujai pastatytus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, mokėti 60,93 euro – 28 eurais daugiau nei iki šiol.
Per metus vežėjai turės sumokėti 4,5–4,7 mln. eurų daugiau, nei suplodavo anksčiau.
Tačiau gyventojams tarifus padidinus keliolika procentų jie tokių sumų nesurinks, todėl bus priversti kiekvienais metais iš savo kišenės primokėti apie 1,5–1,7 mln. eurų.
Nepaisyta net to, kad per pastaruosius 8 metus atliekų surinkimo paslaugų išlaidoms padengti nustatyti didžiausi tarifai nekito. Juos netgi siūloma gerokai sumažinti.
Užtat atliekų apdorojimo, rūšiavimo įrenginiuose ir šalinimo sąvartyne kaina per tą patį laikotarpį išaugo net pusketvirto karto.
Iš klaidų nepasimokė
Sostinėje darbuojasi keturios atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės, kurios konkuruoja dėl klientų.
Savivaldybės sutartyse su jomis numatyta, kad miestas turi teisę padidinti paslaugų kainą tik tuo atveju, jeigu kartu ir tokia pat suma bus pakelti ir didžiausi atliekų tvarkymo įkainiai. Tačiau šįkart sostinės valdžia nusprendė pasielgti priešingai.
Bet tai jau ne pirmas toks atvejis. Vilniaus miesto savivaldybė ir 2011, ir 2013 metais buvo nutarusi pabranginti atliekų pristatymą į sąvartyną, tačiau didžiausi jų surinkimo ir išgabenimo tarifai nebuvo padidinti.
Dėl to vyko net trys ginčai teismuose, o visų jų baigtis buvo vienoda – taikos sutartimi savivaldybė pripažino neteisėtus savo veiksmus ir panaikino šiuos sprendimus.
„Su savivaldybe turime sutartį nuo 2008 metų.
Per tą laikotarpį atliekų tvarkymo ir gabenimo tarifai nedidėjo nei brangstant degalams, nei kylant algoms.
Dabar mums kelias iki MBA įrenginių bus 32 kilometrais trumpesnis, todėl sumažinti didžiausius tarifus 9 procentais gal ir normalu.
Tačiau turi būti atitinkamos proporcijos, kurios numatytos sutartyse.
Nagrinėsime savivaldybės tarybos sprendimą, o jeigu rasime pažeidimų, teks derėtis, aiškintis. Gal net ir teisiniu būdu“, – neslėpė bendrovės „VSA Vilnius“ generalinė direktorė Jurgita Petrauskienė.
Galimos dvi išeitys
Ar galima kokia nors išeitis, jei savivaldybė jau patvirtino naujus tarifus ir nudžiugino gyventojus, kad jie kils palyginti nedaug? Variantų yra ne vienas.
Pirmasis – didinti daugiabučių gyventojams kainas ne 12,5, o visais 25 procentais, kad būtų surinkta atliekų tvarkymo sistemai reikalinga suma.
Tačiau dėl politinių priežasčių sunkiai tikėtina, kad taip bus pasielgta.
Yra kur kas paprastesnis būdas – mažinti atliekų vežėjams tenkančios prievolės dydį. Mat 60,92 euro už toną suma, kurią jie mokės gabendami atliekas į MBA įrenginius, skirstoma į dvi dalis: 31,6 euro atiteks įrenginių operatoriui, o likę pinigai – Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC).
Pastarasis turi išlaikyti Kazokiškių sąvartyną, 16 didelių gabaritų atliekų surinkimo ir 6 žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, administraciją, grąžinti paimtas paskolas ir finansuoti tolesnę plėtrą.
Suprantama, kad tam reikia pinigų, ir daug.
Tačiau pagrindžiant planuojamas VAATC pajamas nebuvo įvardyta, kiek bus papildomai surinkta už tiesiai į sąvartyną atvežamas atliekas, kurios netinkamos tiekti į MBA įrenginius.
Tai likusios po apdorojimo statybų ir gamybos atliekos, dalis didelių gabaritų atliekų, gatvių sąšlavos, pelenai ir kitos.
„Mūsų apskaičiavimais, tai galėtų duoti apie 2 mln. eurų papildomų pajamų per metus.
Jeigu jos būtų įvertintos sumažinant vežėjams tenkančią prievolę, mažiau reikėtų surinkti pinigų iš atliekų turėtojų.
Tokiu atveju nereikėtų papildomai reikalauti, kad savivaldybė didintų tarifą.
Vilniaus savivaldybė turi apie tris ketvirtadalius VAATC akcijų. Akcininkai per porą mėnesių nuspręstų persvarstyti planuojamas sąvartyno pajamas ir atsižvelgti į tai, kas buvo nutylėta arba neįvertinta.
Esame girdėję tokių pažadų, tačiau kol kas – tik žodžiu“, – sakė ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ vadovas Arūnas Makauskas.
Jis piktinosi, kad didinant tarifus gyventojams visi šunys kariami tiktai ant vežėjų, kurie surenka pinigus, įskaitant savivaldybės nustatytą prievolę, nors jiems patiems tenkanti dalis tik mažėja.
