Vakare šviesos girliandomis nušvitęs „Meridianas“ taps ir simboliniu tradicinio Klaipėdos laivų parado dalyviu.
Septintą kartą uostamiestyje rengiamas laivų paradas jau tapo tradicine pajūrio gyventojų švente, skelbiančia navigacijos, vandens turizmo sezono Kuršių mariose ir Baltijoje pradžią.
Renginys sutampa su Europoje švenčiama Jūros diena. Laivų paradą Kuršių mariose prieš vidurnaktį vainikuos fejerverkas.
Jis bus kitoks nei anksčiau – šventiniai fejerverkai kils į dangų ne nuo kranto, o nuo mariose stovinčios jūrinės baržos. Žiūrovai galės grožėtis laivais stovėdami uosto krantinėse ir keltais persikėlę į Smiltynę.
Šventinį fejerverką dovanoja Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija. Spalvingai ugnies fiestai ant vandens šiemet skirta 5000 eurų.
Smiltynėje prie paminklo žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams „Albatrosas“ bus apdovanoti jūrinės kultūros propaguotojai, jūreivystės mokyklos studentai ten tars priesaikos jūrai žodžius.
Nors „Meridianas“ neplaukia, o stovi Danės upės krantinėje, pasiruošimas sezonui čia vyko kaip ir bet kuriame kitame laive: po žiemos perdažyti mediniai laivo bortai, atnaujinti deniai, padaryta daugybė kitų darbų.
Burių kėlimas – taip pat tikras, nes viskas čia – kaip plaukiojančiame burlaivyje. Skirtumas tik tas, kad išskleistos specialios burės, iš dalies prapučiamos vėjo. Bet ir su tokiomis burėmis „Meridiano“ įgulai tenka nuolat stebėti vėjo greitį ir, atsižvelgiant į jį, reguliuoti burių plotą.
1948 m. Suomijoje pastatytas „Meridianas“ turi 14 burių, kurių bendras plotas siekia beveik 700 kvadratinių metrų. Tuo metu, kai ši barkentina plaukiojo jūromis, joje jūreivystės paslapčių mokėsi būsimi jūrininkai, kapitonai.
Išlaikant tradiciją „Meridiano“ bures kasmet pakelia Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos kursantai.
