Prieš porą mėnesių Kauno valdžia garsiai paskelbė keičianti
bendradarbiavimo su mieste veikiančiomis nevyriausybinėmis
organizacijomis (NVO) formą. Programa, pavadinta „Iniciatyvos Kaunui“,
siekta lygiavertiškumo bendraujant, o teisė skirstyti lėšas projektams
finansuoti atimta iš politikų ir perduota ekspertams.
„Tai visiškai naujas požiūris į nevyriausybines organizacijas kaip
lygiaverčius partnerius įgyvendinant miesto strateginius tikslus. Norime
atrinkti geriausias idėjas ir siekti visam miestui aktualių rezultatų“,
– tąkart kalbėjo viena idėjos autorių, Kauno tarybos narė R.Šnapštienė.
Prioritetinėmis programos sritimis buvo paskelbtas sveikatos
stiprinimas, sveikatingumo skatinimas, socialinių paslaugų plėtra, NVO
ir miesto bendruomenės skatinimas, miesto įvaizdžio stiprinimas.
Štai tokia buvo įžanga, o šią savaitę paskelbti pirmieji rezultatai ir
finansavimą gavę laimingieji.
Pateiktiems projektams finansuoti programa „Iniciatyvos Kaunui“ paskelbė
paskirstysianti 2,69 mln. eurų. Net 1,9 mln. eurų atseikėta „Žalgirio“
krepšinio klubui, dar 157 tūkst. eurų – tai pačiai sporto klubų grupei
priklausančiai „Kauno Žalgirio“ futbolo komandai.
Gerokai kuklesnė parama suteikta kitų sporto šakų klubams. Kauno
rankinio klubas „Granitas“, viešoji įstaiga Viktorijos krepšinio
klubas ir Kauno moterų rankinio klubas „Žalgiris“ gaus po 60 tūkst.
eurų.
Kultūros renginiams numatytas dar menkesnis finansavimas – Pažaislio
muzikos festivalio rengėjams pažadėta 57 tūkst. eurų, „Kaunas Jazz“
festivaliui – 37 tūkst. eurų, „Operetei Kauno pilyje“ – 34 tūkst.
eurų.
Kauno meras V.Matijošaitis dar prieš metus kalbėjo, kad miesto simboliu
tapusiam „Žalgirio“ krepšiniui klubui būtina gerokai solidesnė finansinė
parama, ir šios nuostatos laikosi. Niekas neabejoja būtinybe miesto
valdžiai rūpintis komanda, tačiau kyla abejonių, ar šiam tikslui
pasirinkti tinkamiausi instrumentai.
Galima spėti, kad jau formuojant programos „Iniciatyvos Kaunui“ biudžetą
jame buvo užprogramuota parama „Žalgiriui“, kuriam atiteko daugiau kaip
du trečdaliai lėšų. Geriau būtų iškart numatyti paramą krepšinio klubui
savivaldybės biudžete, o kitiems programos dalyviams palikti galimybę
lygesnėmis sąlygomis rungtis dėl finansavimo.
Išvykai į užsienį pinigų nesukrapštantis tinklinio ar stalo teniso
klubas savo reikšme ir indėliu garsinant Kauną niekada neprilygs
profesionaliai krepšinio komandai, kurios biudžetas skaičiuojamas
milijonais eurų, o vienintelis tikslas – drebinti pergalėmis visos
Europos krepšinio bendruomenę. Joks projektams vertinti pasitelktas
ekspertas neturi pasirinkimo, kai ant vienos svarstyklių lėkštės
padedamas Kauno „Žalgiris“.
Jeigu prisimintume viešai paskelbtas prioritetines programos sritis, tai
parama profesionaliems sporto klubams turbūt atitiktų tik vieną iš
jų – miesto įvaizdžio stiprinimą.
Galima spėti, kad menkesnių projektų autoriai kitąmet net nebandys
pateikti paraiškos jų veiklai finansuoti, nes jau žino, kad teks
grumtis su milžinais. O juk Kaune veikia net 600 nevyriausybinių
organizacijų.
Kita vertus, sunku paaiškinti, kodėl „Kauno Žalgirio“ futbolo klubui
parama buvo skirta, o „Stumbras“ liko nieko nepešęs. Abi komandos
varžosi šalies A futbolo lygoje ir jų laimėjimai – labai panašūs.
Šiame fone gerokai teisingesnė atrodo antrąkart miesto savivaldybės
inicijuota programa „Kauno startuoliai“, kuri numatė skirti 100 tūkst.
eurų paramą jaunam ir inovatyviam verslui. Ekspertų komisija išrinko
penkias geriausias idėjas, prie kurių įgyvendinimo ir plėtojimo prisidės
Kauno miestas.
Iš verslininkų, bankininkų, rizikos kapitalo investuotojų bei kitų
sričių specialistų sudaryta komisija įvertino beveik septyniasdešimt
paraiškų, o finaliniame etape liko 5 nugalėtojai, tarp kurių – tik
siauram specialistų ratui žinomi pavadinimai ir pažįstami vardai.
Programos „Iniciatyvos Kaunui“ rengėjams nepakenktų imtis iniciatyvos
patyrinėti kuklios „Kauno startuolių“ patirties.
„Laikinoji sostinė“