„Aš galiu pasiremti Seimo teisininkais, kurie turėjo savo
išvadą, ir tai patvirtino faktiškai Konstitucinis Teismas (KT)
nepriimdamas nagrinėti. Tai (siūlymai tęsti apkaltą) yra atskiros
interpretacijos, bus oficialiai gautas Konstitucinio Teismo raštas,
sprendimas, tada su teisininkais susėsime, konsultuosimės, bet aš
tokių galimybių nematau“, – žurnalistams Seime šią savaitę
sakė L.Graužinienė.
Opoziciniai konservatoriai ragina tęsti apkaltos procedūrą
V.Gapšiui po to, kai KT atsisakė nagrinėti paklausimą, ar
pastarojo veiksmai neprieštarauja Konstitucijai ir ar jis gali eiti
Seimo nario pareigas, įsiteisėjus teismo
apkaltinamajam nuosprendžiui.
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kreipėsi į Seimo
pirmininkę L.Graužinienę teigdamas, kad KT atsisakius nagrinėti
Seimo prašymą „akivaizdu, kad apkaltos Seimo nariui V.Gapšiui
klausimą neatidėliodamas savarankiškai turi spręsti pats Seimas,
nes teismas yra pripažinęs, kad jis yra padaręs nusikaltimą dar
nebūdamas Seimo nariu“.
Savo sprendime KT pažymėjo, kad negali vertinti V.Gapšio
veiksmų, kurie atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką. Taip
pat KT pareiškė, kad apkaltą galima pradėti „paaiškėjus, jog
padarytas nusikaltimas“, ir tai esantis vienas iš apkaltos
pagrindų.
Konservatorių vertinimu, KT sprendimas reiškia, kad Seimas gali
tęsti apkaltos procesą ir balsuoti dėl V.Gapšio mandato
panaikinimo be Konstitucinio Teismo išvados, ar nebuvo pažeista
Konstitucija arba sulaužyta priesaika.
Konstitucija numato, kad „Seimo narius, šiurkščiai
pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat
paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas trijų penktadalių
visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų
arba panaikinti Seimo nario mandatą“. Tai atliekama
apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.
Apkaltą V.Gapšiui inicijavo opoziciniai konservatoriai po
vasario mėnesį paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio,
kuriuo parlamentaras pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės
apskaitos tvarkymo. Jam skirtą 3,6 tūkst. eurų baudą
V.Gapšys jau sumokėjo.
Darbo partija bei V.Gapšys laikėsi pozicijos, kad
apkalta negalima, nes nusikaltimą jis įvykdė iki tapdamas Seimo
nariu. Apeliacinio teismo nuosprendis susijęs su V.Gapšio veikla
2005-2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs
priesaikos.
Apeliacinis teismas vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją
Viktorą Uspaskichą, parlamentarą V.Gapšį ir buvusią
finansininkę Mariną Liutkevičienę pripažino kaltais dėl
apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo.