Tam skirta šitiek teisėsaugos ir valdiškos žiniasklaidos pastangų visiems įmanomiems dešiniųjų konkurentams sukompromituoti, kad to nepastebėjo gal tik aklieji ir psichikos ligoniai.
Ar yra Lietuvoje nežinančių, kad STT yra prezidentės visiškos įtakos struktūra? Ar be jos palaiminimo įvyksta bent kiek svarbesnis STT judesys? O dabar svajonių koalicijos, kurią išnešioti tiek stengtasi, favoritas sudorojamas pavaldžios struktūros rankomis. Todėl visi apstulbę ir nesupranta, kas vyksta. Nes nėra įvykių logikos.
Kas atsitiko? Variantų begalė, ir visi – beveik beprotiški. Tik faktas kaip blynas, kad E.Masiulis pinigėlius tikrai paėmė. Gal ne asmeniškai sau, gal partijos reikmėms, rinkimams ir t.t. Kitaip nieko nebūtų įvykę, o ir jis pats nebūtų pasidavęs.
A.Variantas. Prezidentė valdo situaciją ir savarankiškai priima sprendimus:
1. E.Masiulis pradėjo žaidimą už prezidentės nugaros su jos oponentais, gal ir nekaltą, tik kaip porinkiminių galimybių zondavimą, bet ji tą sužinojo ir jį eliminavo iš politikos.
2. Prezidentė išsigando augančios E.Masiulio įtakos, galimo pasitraukimo iš jos sprendimų lauko ar (ir) kandidatavimo į prezidentus sekančiai kadencijai, kur jam vieta nenumatyta.
3. E.Masiulis tikrai ėmė kyšį iš prezidentės asmeniškai labai nemylimo asmens ir užsitraukė rūstybę, nepaisant visų ankstesnių jos planų. Moteriška jausmo logika – tegu viskas skradžiai, bet aš jam parodysiu!
4. Tai netikėtai pasitaikiusi gera proga sudoroti seniai neapkenčiamą D.Mockų ir E.Masiulis čia tik paaukota figūra šachmatų lentoje.
B. Variantas. Prezidentė šiuo konkrečiu atveju nekontroliuoja situacijos ir tik į ją reaguoja:
1. STT savarankiškai vykdė tyrimą ir, paaiškėjus rezultatams, nebegalima buvo užglaistyti situacijos, nes tai taptų viešai žinoma ir būtų prarasta dar daugiau.
2. Tai socdemų, D.Mockaus ar kitokių niekadėjų provokacija. Pakišti pinigų kokiu nors pusiau legaliu pretekstu, po to apskųsti ir pradėti tyrimą savo žmonių teisėsaugoje, ypač prokuratūroje, rankomis, kurio stabdyti dėl grėsmės tokius veiksmus paviešinti nedrįstų niekas, net Prezidentė, kuri jau neblogai pasimokė iš D.Ulbinaitės bylos.
3. Tai atskirų įtakingų grupuočių teisėsaugos struktūrose tarpusavio kovos rezultatas, siekiant arba susilpninti ir sukompromituoti Prezidentę, arba priversti ją elgtis pagal iš anksto suplanuotą scenarijų, kai gali rinktis tik iš blogų ir dar blogesnių sprendimų. Pakeisti žaidėjų išsidėstymą ir jėgų santykį politikos aikštelėje.
Aišku, yra ir variantas, kad niekas čia nieko neplanavo ir jokių išskaičiavimų nebuvo, tiesiog visi sąžiningai vykdė savo pareigas, nedvejodami demaskavo niekšą ir tiek. Šis variantas – naivuoliams ir pensininkams, rimtais veidais žiūrintiems „Panoramą“ ir „Teisę žinoti“.
Jei E.Masiulis paprasčiausiai vienaip ar kitaip prisidirbo, tai neabejotinai tapo žinoma visuotinio vienas kito sekimo atmosferoje. Šalyje, kur teisėsauga dalyvauja politikoje, valdydama kompromatus. Ir kur visos grupuotės visose struktūrose turi savo kurmių, per kuriuos informacija nuteka politiniams oponentams. Ir tada įvyksta kas įvyko.
Dėl vieno neabejoju – sprendimus priėmė arba bent aprobavo Prezidentė. Be jos čia nieko nebuvo. Ar tai padarė savo iniciatyva, ar priversta susiklosčiusios situacijos – kitas klausimas, kurio variantus čia ir bandom aptarti.
Pastebėjot, kokia atsargi ir abstrakti jos laikysena? Beveik kaip Garliavos atveju – viską spręs teisėsauga. Ir jokių nuomonių ar komentarų, kad nepaveikti tyrimo. Nors apie prisidirbusius V.Uspaskichą ar kitus neprietėlius kalbėjo kiek širdis geidė, kada pilnu tempu vyko ir tyrimas, ir teismai.
Susitvarkyti su priešu, aukojant savus, galima ir šachmatuose, ir politikoje, nors tai ir žiauru. Bet šiuo atveju auka nepagerino padėties lentoje, o tik pablogino situaciją tokius sprendimus priimančiam asmeniui. Ir atstūmė likusius savus, ir svetimų daugiau neįbaugino, nes jie ir taip jau bijo. Kas iš tokios pergalės, kai lieki vienas mūšio lauke su pralaimėjusiais, kurie tavęs neapkenčia ir išduos pirma pasitaikiusia proga?
Aišku, kompromatų sandėliukuose ant lentynų gal dar dulka neiššautų sprogmenų. Toks branduolinio ginklo variantas, kurį saugo ne kitam sunaikinti, o atgrasymui, sau apsisaugoti. Ir jei tuos ištrauks – bus nenuobodu iki rudens. Tokiu atveju viskas dar prasideda, tai tik pirmasis kėlinukas ir pirmojo aukštaūgio penkta pražanga.
O ką valdžios portalas ir TV etatiniai kalbėtojai? Kokia nuomonė turi tapti tautos nuomone? Jokio ten pasmerkimo ar diskusijos apie politikos ir verslo banginių slaptus santykius. Puse lūpų pusę minutės apie tai, kad vyksta tyrimas ir po to – pirmyn! E.Masiulis pateikiamas kaip didvyris.
Ir kaip dabar mes be jo? Šiuolaikiškas lyderis, na kaip gražiai ir kilniai anas išeina iš politikos! Karlsonas išskrido, bet prižadėjo sugrįžti! Kiek pavyzdžių iš Vakarų pasaulio šventųjų gyvenimų. Net gaila žmogaus, reiks sekmadienį už jį pasimelsti.
Ir visi labai labai nustebę, kad taip galėjo atsitikti. Tiesiog akivaizdu, bet neįtikėtina! Pradedant konservatorių arkangelu, baigiant baisiausiai piktais, kada kalba apie kitus, publicistais – visi žnaibosi paslėpsnius, kad pasitikrintų, ar nesapnuoja.
Ši vieša atmosfera, nepaisant nuomonių formuotojų budinčių frazių apie švarią politiką, neklystamai rodo: netyčia įkliuvo savas. Ir jo visuotinai gailimasi. Kaip kad šeimoje avariją padarytų brolis ar vyras. Kaltas, bet savas. Mes jį mylim, jam padėsim ir lauksim sugrįžtant.
O va, kas bus su liberalais – kitas klausimas. Su A.Guoga ar R.Šimašium ateitis beviltiška, E.Gentvilas jau pernokęs. Kitų lyderių nėra ir V.Alekna čia neišgelbės. Visos viltys dėl rinkimų subyrėjo.
Neabejoju, kad socdemų rateliuose alkoholis, o žaliųjų valstiečių – bealkoholinės sultys – šį savaitgalį liejosi laisvai. Jei nieko neatsitiks, svajonė apie dešiniųjų koaliciją valdžioje numirė.
