Gėdos minusai ir lašas pliusų

Baisesnio sukrėtimo Lietuvos partijų sistema turbūt dar nėra sulaukusi.

Daugiau nuotraukų (1)
„Niekuo neįtariamo piliečio byla“ (taip vadinosi italų režisieriaus Elio Petri satyrinis filmas) pirmiausia tuo ir pavojinga politinei sistemai, kad įtariamuoju tapo ką tik kitų partijų įtariamiesiems iš televizijos ekranų rūsčiai grūmojęs visiškai neįtartinas liberalas, nors ir kas ten būtų kalbama apie jo ryšius su D.Mockumi ir „MG Baltic“.
Bet dabar aistros dėl kažkokio Vijūnėlės dvaro, palyginti su kaltinimais E.Masiuliui, atrodo tik švelnus padų kutenimas, o prisimenant, kaip jis reikalavo už Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų net premjero galvos, telieka prisiminti posakį „Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi“.
Kad ir kaip baigtųsi „niekuo neįtariamo piliečio“ byla, vieno ryškiausių jaunosios kartos politikų E.Masiulio karjera turbūt jau palaidota. Liberalams dangus bent per šiuos rinkimus gerokai apsiblaus, bet ir principas, kad ką vieni praranda, tą kiti atranda, šįkart vargu ar pasiteisins. Praras visos partijos, nors, aišku, ne vietas Seime.
Be abejo, iš liberalų bėdos ar gėdos kai kas ir pasipelnys, jų sąskaita prisidės vieną kitą vietą Seime. Spėliojama, kas bus tie laimingieji, didžiausi įtariamieji – konservatoriai, bet tai tik vienkartinis rinkiminis efektas. Neabejotinai nusivylimas politikais, nepasitikėjimas valdžia dar pašoks, nors, sakytum, jau ir taip pasiektos lubos.
Aišku, trumpuoju laikotarpiu naujas korupcinis skandalas gali kiek palengvinti valdančiųjų partijų trejybės gyvenimą, nes už jas balsuoti nusiteikę žmonės galės lengviau atsidusti, sakydami, kad visi politikai tokie pat, o liberalai gal net ir blogesni už kitus.
E.Masiulio skandalas dar ir tuo ypatingas, kad žlugdomos su jaunąja politikų karta siejamos viltys – esą tereikia jaunimui visur pakeisti sovietmečio raugo pritvinkusius vyresnius žmones ir tada Lietuva ims gyventi sočiai, laimingai ir teisingai.
Vien už tokios gražios iliuzijos griovimą, jei galiausiai kaltinimai E.Masiuliui subliūkštų, reikėtų Specialiųjų tyrimų tarnybą visai panaikinti ir kurti vietoj jos ką nors padoresnio.
Vis dėlto šioje, jei ne gedulą, tai bent liūdesį skleidžiančioje istorijoje galima įžvelgti ir kai ką gera.
Prasidėjusioje Seimo rinkimų kampanijoje opozicija aiškiai buvo linkusi groti visuomenei jautria styga, daugiausia dėmesio skirdama politinių konkurentų neskaidrumui, korumpuotumui. Tai būtų stelbę svarbiausias Lietuvos problemas, o jos – pirmiausia socialinės.
Ne dėl Vyjūnelės dvaro žmonės emigruoja iš Lietuvos, ne apie jį reikia valandų valandomis kalbėti, užkemšant televizijos ekranus savotiškomis politikų retorikos varžybomis, o diskutuoti apie naująjį Darbo kodeksą, socialinį modelį, „Sodros“ reformą, progresinius mokesčius.
Liberalai dabar išvis turės prikąsti liežuvį, kai per rinkimų debatus kalba pakryps apie politinę korupciją, nes ilgai girtis, kaip pavyzdingai jie susitvarkė su E.Masiulio problema, neišeis.
Valdžios partijos irgi nesuinteresuotos plėtoti šios temos, tai patvirtina ir jų santūri reakcija į teisėsaugos smūgį liberalams. Nebent konservatoriai mėgins išpešti politinės naudos, gražbyliaudami apie visų oponentų korumpuotumą, kol pareigūnai dar nepasibeldė ir į jų duris.
Tačiau ar realu tikėtis, kad kairieji ir dešinieji mažiau prikaišios vieni kitiems neskaidrumą ir labiau išryškins savo ideologinius bei politinius skirtumus? O gal ir nėra jokio skirtumo, vyksta tik kova už valdžią be taisyklių, remiantis vieninteliu principu -- asmenine nauda?
Pasiklausius, ką premjeras A.Butkevičius kalba, pavyzdžiui, socialinėmis temomis, tenka suklusti, ar tai kartais ne E.Masiulio balsas. „Sodros“ lubos, atrodo, socialdemokratų lyderiui rūpi labiau nei elgetiškos pensijos. Tarsi svarbiausia Lietuvos problema būtų, kaip palengvinti gyvenimą tiems, kurie uždirba kokius 20 tūkst. eurų per mėnesį.
Įveskime „Sodros“ lubas ir jie jau galės uždirbti 30 tūkst. eurų, o tada bus gerai nusiteikę ir gal pakels ir savo darbuotojams algas, tarkime, nuo 350 iki 360 eurų. Ir visi Lietuvoje ims geriau gyventi.
Dar ir „Sodros“ įmokų tarifą 12 metų kasmet po 1 proc. sumažinkime ir užplūs šalį užsienio investicijos. Bus tikras Laisvosios rinkos instituto rojus, tik reikia dar pagalvoti, kur tuos pensininkus nukišti.
KorupcijaKyšisEligijus Masiulis
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.