„Niekuo neįtariamo piliečio byla“ (taip vadinosi italų režisieriaus Elio
Petri satyrinis filmas) pirmiausia tuo ir pavojinga politinei sistemai,
kad įtariamuoju tapo ką tik kitų partijų įtariamiesiems iš televizijos
ekranų rūsčiai grūmojęs visiškai neįtartinas liberalas, nors ir kas ten
būtų kalbama apie jo ryšius su D.Mockumi ir „MG Baltic“.
Bet dabar aistros dėl kažkokio Vijūnėlės dvaro, palyginti su kaltinimais
E.Masiuliui, atrodo tik švelnus padų kutenimas, o prisimenant, kaip jis
reikalavo už Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų net premjero
galvos, telieka prisiminti posakį „Nekask duobės kitam, nes pats
įkrisi“.
Kad ir kaip baigtųsi „niekuo neįtariamo piliečio“ byla, vieno ryškiausių
jaunosios kartos politikų E.Masiulio karjera turbūt jau palaidota.
Liberalams dangus bent per šiuos rinkimus gerokai apsiblaus, bet ir
principas, kad ką vieni praranda, tą kiti atranda, šįkart vargu ar
pasiteisins. Praras visos partijos, nors, aišku, ne vietas Seime.
Be abejo, iš liberalų bėdos ar gėdos kai kas ir pasipelnys, jų sąskaita
prisidės vieną kitą vietą Seime. Spėliojama, kas bus tie laimingieji,
didžiausi įtariamieji – konservatoriai, bet tai tik vienkartinis
rinkiminis efektas. Neabejotinai nusivylimas politikais, nepasitikėjimas
valdžia dar pašoks, nors, sakytum, jau ir taip pasiektos lubos.
Aišku, trumpuoju laikotarpiu naujas korupcinis skandalas gali kiek
palengvinti valdančiųjų partijų trejybės gyvenimą, nes už jas balsuoti
nusiteikę žmonės galės lengviau atsidusti, sakydami, kad visi politikai
tokie pat, o liberalai gal net ir blogesni už kitus.
E.Masiulio skandalas dar ir tuo ypatingas, kad žlugdomos su jaunąja
politikų karta siejamos viltys – esą tereikia jaunimui visur pakeisti
sovietmečio raugo pritvinkusius vyresnius žmones ir tada Lietuva ims
gyventi sočiai, laimingai ir teisingai.
Vien už tokios gražios iliuzijos griovimą, jei galiausiai kaltinimai
E.Masiuliui subliūkštų, reikėtų Specialiųjų tyrimų tarnybą visai
panaikinti ir kurti vietoj jos ką nors padoresnio.
Vis dėlto šioje, jei ne gedulą, tai bent liūdesį skleidžiančioje
istorijoje galima įžvelgti ir kai ką gera.
Prasidėjusioje Seimo rinkimų kampanijoje opozicija aiškiai buvo linkusi
groti visuomenei jautria styga, daugiausia dėmesio skirdama politinių
konkurentų neskaidrumui, korumpuotumui. Tai būtų stelbę svarbiausias
Lietuvos problemas, o jos – pirmiausia socialinės.
Ne dėl Vyjūnelės dvaro žmonės emigruoja iš Lietuvos, ne apie jį reikia
valandų valandomis kalbėti, užkemšant televizijos ekranus savotiškomis
politikų retorikos varžybomis, o diskutuoti apie naująjį Darbo kodeksą,
socialinį modelį, „Sodros“ reformą, progresinius mokesčius.
Liberalai dabar išvis turės prikąsti liežuvį, kai per rinkimų debatus
kalba pakryps apie politinę korupciją, nes ilgai girtis, kaip
pavyzdingai jie susitvarkė su E.Masiulio problema, neišeis.
Valdžios partijos irgi nesuinteresuotos plėtoti šios temos, tai
patvirtina ir jų santūri reakcija į teisėsaugos smūgį liberalams. Nebent
konservatoriai mėgins išpešti politinės naudos, gražbyliaudami apie visų
oponentų korumpuotumą, kol pareigūnai dar nepasibeldė ir į jų duris.
Tačiau ar realu tikėtis, kad kairieji ir dešinieji mažiau prikaišios
vieni kitiems neskaidrumą ir labiau išryškins savo ideologinius bei
politinius skirtumus? O gal ir nėra jokio skirtumo, vyksta tik kova už
valdžią be taisyklių, remiantis vieninteliu principu -- asmenine nauda?
Pasiklausius, ką premjeras A.Butkevičius kalba, pavyzdžiui, socialinėmis
temomis, tenka suklusti, ar tai kartais ne E.Masiulio balsas. „Sodros“
lubos, atrodo, socialdemokratų lyderiui rūpi labiau nei elgetiškos
pensijos. Tarsi svarbiausia Lietuvos problema būtų, kaip palengvinti
gyvenimą tiems, kurie uždirba kokius 20 tūkst. eurų per mėnesį.
Įveskime „Sodros“ lubas ir jie jau galės uždirbti 30 tūkst. eurų, o tada
bus gerai nusiteikę ir gal pakels ir savo darbuotojams algas, tarkime,
nuo 350 iki 360 eurų. Ir visi Lietuvoje ims geriau gyventi.
Dar ir „Sodros“ įmokų tarifą 12 metų kasmet po 1 proc. sumažinkime ir
užplūs šalį užsienio investicijos. Bus tikras Laisvosios rinkos
instituto rojus, tik reikia dar pagalvoti, kur tuos pensininkus nukišti.