Paveldosaugininkai naikinti sovietinių skulptūrų apsaugą
pasiūlė kovo pradžioje, pagal galiojančias procedūras, sprendimą
ministras gali priimti per tris mėnesius.
„Viskas vyksta, žiūrime, koks jų likimas galėtų būti.
Vienas dalykas yra išbraukti, kitas – numatyti, kur jos galėtų
būti: ar saugomos, ar sunaikintos. Kai kas turi ir tokių minčių.
Mes kol kas jas (skulptūras) ir turime, po to nebeturėsime, o tada
liks kaltas kultūros ministras“, – BNS savo motyvus dėstė
Š.Birutis.
Anot jo, šiuo metu kartu su savivaldybės atstovais dar kalbama,
kaip su skulptūromis elgtis.
Vilniaus vadovai stebisi ministro pozicija. Anot vicemero
Gintauto Palucko, šiuo metu savivaldybėje svarstomos įvairios
idėjos – nuo liberalų palaikomo skulptūrų pardavimo iki
eksponavimo aukciono, darant atranką „kas jas eksponuos gražiau,
įdomiau“.
„Šiaip ar taip tai yra socialistinio realizmo meno kūrinys,
kad tai nėra ta vertybė, kuri turi stovėti ant Žaliojo tilto –
tie sprendimai priimti, niekas jų neginčija. Bet jie gali rasti sau
vietą įdomiose, sakykime, industrinėse ar netikėtose erdvėse, bet
reikia atsiklausti miesto bendruomenės, gal atsiras menininkų,
kultūrininkų pasiūlymų. O jei jas parduosime, jos išvažiuos“,
– BNS sakė G.Paluckas.
„Kol kas keičiamės nuomonėmis, bet pabandysime vieni kitus
įtikinti, mūsų pozicija, sakyčiau, šiek tiek skiriasi“, –
pridūrė socialdemokratų atstovas.
Konservatorius vicemeras Valdas Benkunskas tvirtino, kad kultūros
ministrui neturėtų rūpėti Vilniaus savivaldybei priklausančių
skulptūrų, kurių specialistai siūlo nesaugoti, likimas.
„Keista Š.Biručio pozicija: jei tai nėra saugoma vertybė,
koks jam skirtumas, kur savininkas ją padės – ar atiduos į metalo
laužą, ar į kokį nors muziejų? Prasidėjo turgus: pasakykite,
kur dėsite, tada galvosiu, ar čia yra vertybė, ar ne. Apsitarimą
trumpą koalicijoje turėjome, kad neskubėsime nei pardavinėti, nei
pinigų uždirbinėti. Bus kreipimasis į nacionalinius muziejus, ar
jiems būtų įdomus toks dalykas, ar jie galėtų pasiūlyti
eksponavimo koncepciją“, – sakė vicemeras.
Daugiau nei 60 metų ant Žaliojo tilto Vilniuje buvusios
sovietinės skulptūros nukeltos pernai liepą motyvuojant, kad jos
yra avarinės būklės ir kelia pavojų saugumui. Jų nukėlimo
oponentai argumentavo, kad skulptūros buvo neatskiriama tilto dalis
bei kaltino valdžią politikavimu ir istorinių sąskaitų
suvedinėjimu.
Vilniaus savivaldybė buvo sulaukusi kelių pasiūlymų atiduoti
ar parduoti skulptūras, tarp jų – iš Grūto parko, liberalo
Vilniaus tarybos nario Vidmanto Martikonio, taip pat skulptūras
priglausti siūlėsi Rusijos atstovai – Sovetsko miesto vadovas,
Pskovo jaunimo organizacija.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius,
darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo
tilto pastatytos 1952 metais. Pasisakantieji už nukėlimą sako, kad
skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones,
kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.