„Labai aiškiai mūsų statutas pasisako apie apkaltos galimybę, ir jame aiškiai nurodyta, kad davęs priesaiką Seimo narys, jeigu jis ją sulaužo, tokiu atveju vykdomos visos atitinkamos procedūros, susijusios su apkalta. Konstitucinis Teismas (KT) nagrinėdamas nepasisakė nei dėl Seimo statuto, ir nepriėmė nagrinėti kreipimosi dėl V. Gapšio. Mes kalbėjome su teisininkais, nematome galimybių tęsti to proceso“, – sakė L. Graužinienė interviu „Žinių radijui“.
Inicijuoti apkaltą V. Gapšiui Seimas buvo nusprendęs balandžio pradžioje, tačiau iki procedūros pradžios paprašė KT išvados, ar apkaltą galima pradėti už veiksmus, kurie padaryti iki Seimo nario priesaikos davimo. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu V. Gapšys pripažintas kaltu dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo 2005-2006 metais, tuo tarpu „darbietis“ Seimo nariu tapo 2008 metais. Teismas V. Gapšiui skyrė 3,6 tūkst. eurų baudą.
Atsisakydamas nagrinėti prašymą KT pažymėjo, kad jis negali vertinti Seimo nario veiksmų, kurie yra padaryti prieš jam duodant Seimo nario priesaiką. Teismas taip pat atsisakė nagrinėti parlamentarų užklausą, ar V. Gapšys gali toliau eiti Seimo nario pareigas
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius mano, kad apkaltos klausimą neatidėliodamas savarankiškai turi spręsti pats Seimas, nes teismas yra pripažinęs, kad V. Gapšys yra padaręs nusikaltimą dar nebūdamas Seimo nariu.
