„Labai aiškiai mūsų statutas pasisako apie apkaltos galimybę,
ir jame aiškiai nurodyta, kad davęs priesaiką Seimo narys, jeigu
jis ją sulaužo, tokiu atveju vykdomos visos atitinkamos procedūros,
susijusios su apkalta. Konstitucinis Teismas (KT) nagrinėdamas
nepasisakė nei dėl Seimo statuto, ir nepriėmė nagrinėti kreipimosi
dėl V. Gapšio. Mes kalbėjome su teisininkais, nematome galimybių
tęsti to proceso“, – sakė L. Graužinienė interviu „Žinių radijui“.
Inicijuoti apkaltą V. Gapšiui Seimas buvo nusprendęs balandžio
pradžioje, tačiau iki procedūros pradžios paprašė KT išvados, ar
apkaltą galima pradėti už veiksmus, kurie padaryti iki Seimo nario
priesaikos davimo. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu V. Gapšys
pripažintas kaltu dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo
2005-2006 metais, tuo tarpu „darbietis“ Seimo nariu tapo 2008
metais. Teismas V. Gapšiui skyrė 3,6 tūkst. eurų baudą.
Atsisakydamas nagrinėti prašymą KT pažymėjo, kad jis negali
vertinti Seimo nario veiksmų, kurie yra padaryti prieš jam duodant
Seimo nario priesaiką. Teismas taip pat atsisakė nagrinėti
parlamentarų užklausą, ar V. Gapšys gali toliau eiti Seimo nario
pareigas
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius mano, kad apkaltos
klausimą neatidėliodamas savarankiškai turi spręsti pats Seimas,
nes teismas yra pripažinęs, kad V. Gapšys yra padaręs nusikaltimą
dar nebūdamas Seimo nariu.