Derybos tarp prekeivio ir pirkėjo gali trukti ilgai. Tad ir ministras neskuba naikinti nuo Žaliojo tilto Vilniuje nukeltų sovietinių skulptūrų apsaugos.
Kaip turguje Š.Birutis dėsto: tegu savivaldybė pirma pasako, kaip su tais socialistinio realizmo „balvonais“ ketina elgtis, o tada aš pasakysiu, reikia juos saugoti ar ne.
Kultūros strategui nė motais, kad paveldosaugininkai dar kovo pradžioje pasiūlė naikinti sovietinių skulptūrų apsaugą, jam palikdami apsispręsti tris mėnesius.
„Viskas vyksta – žiūrime, koks jų likimas galėtų būti. Vienas dalykas yra išbraukti, kitas – numatyti, kur jos galėtų būti: ar saugomos, ar sunaikintos. Kai kas turi ir tokių minčių. Mes kol kas skulptūras turime, po to nebeturėsime, o tada liks kaltas kultūros ministras“, – taip savo neryžtingumą išaiškino Š.Birutis.
Atrodytų, koks ministrui skirtumas, kaip savivaldybė elgsis su tomis skulptūromis – eksponuos ar parduos. Juk jos nėra saugoma vertybė. O ir nuo Žaliojo tilto jos nukeltos dar praėjusią vasarą ir iki šiol riogso gatves prižiūrinčios įmonės kiemo kampe.
Neleidęs skulptūrų supjaustyti, išvežti į Grūto parką ar parduoti, Šarūnas Birutis jau kitą naktį jas susapnavo.
Į „balvonus“ atsirėmęs atėjūnas kerziniais batais machorka prasmirdusiu pirštu bedė į popierių: „Tu padėjai parašą?“
Pabudo ministras išpiltas šalto prakaito. Bet lengviau atsiduso supratęs, kad visa tai buvo tik sapnas, nes parašas dėl skulptūrų apsaugos naikinimo dar nesuraitytas.
O gal iš tiesų politikas taip delsia baimindamasis su grėsmingu atėjūnu iš Rytų akis į akį susidurti ne tik sapne?