„Negali taip tiesiai šviesiai imti ir apkaltinti rusų, kad jie militarizuoja Gotlando salą, nes kol kas tų veiksmų nėra, bet atsiveria galimybės. Čia rizikos vertinimo dalykas, aš labai tikiuosi, kad tos NATO valstybių institucijos, kurios dirba su karinių rizikų vertinimu, turi tai omeny“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologė M.Šešelgytė.
Švedijos estų bendruomenė, protestuodama prieš „Nord Stream 2“, balandžio pabaigoje išplatino rezoliuciją, kurioje reiškia susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų Gotlande ir galimybių Rusijai per Gotlandą plėsti įtaką Baltijos jūroje.
Pasak M.Šešelgytės, scenarijus, kad per Gotlandą Rusija siektų labiau kontroliuoti Baltijos jūrą, yra galimas.
„Klausimas – kiek bus noro ir kokia bus situacija. Turint omenyje, kaip elgiasi Rusija, (...) aš manau, kad tokio scenarijaus galima tikėtis. Viskas priklauso nuo intencijų. Ar norės kažką padaryti, ar nenorės. Bet 2015 metais Rusijoje buvo pratybos, kuriose dalyvavo per 30 tūkst. karių, ir pratybų scenarijus buvo užgrobti Baltijos jūroje esančias salas: Gotlandą, Alandų salas ir Danijos Bornholmą. Jeigu tos salos atsidurtų rusų kontrolėje, į Baltijos jūrą patekti būtų nebeįmanoma. Tai kam pratybas daryti, jeigu neturi jokių intencijų, tikslų, menkiausių idėjų apie tai?“ – svarstė politologė.
Jos teigimu, „Nord Stream 2“ statyba gali būti puiki priedanga rusų žvalgybai.
„Jeigu jie stiprintų darbus Gotlando uoste, tai yra puiki žvalgybinė platforma. Tu siunti darbuotojus, kurių dalis gali būti karininkai, ir jie renka informaciją. Gotlando sala nuo Švedijos yra per 100 kilometrų, nuo Latvijos – per 100 kilometrų, nuo Estijos – per 100 kilometrų, sėdi, žvalgai situaciją ir, jeigu nori, priimi atvykstančias pajėgas. Greitai pasitvarkai, ir Baltijos jūra užblokuota“, – galimą scenarijų apibūdino M.Šešelgytė.
Anot jos, susirūpinimą dėl „Nord Stream“ būtų galima iškelti NATO viršūnių susitikime Varšuvoje. Lietuvai jame atstovaus prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Tas projektas yra vertinamas kaip komercinis, todėl visos diskusijos, visi argumentai, naudojami diskusijose, yra komerciniai: ekonominiai, ekologiniai. Saugumo diskusijų kaip ir beveik nėra, tai galbūt ir verta būtų iškelti tame formate, kur diskutuojama karinio saugumo klausimais“, – kalbėjo politologė.
Aiškindama Gotlando reikšmę Baltijos šalių gynybai ji sakė, jog kol kas dalis Švedijos, įskaitant Gotlandą, ir Suomijos teritorijų vis dar nedengiamos Rusijos oro gynybos sistemų ir būtent per ten galėtų atvykti pagalba konflikto atveju.
„Mūsų teritorijos yra visiškai dengiamos iš Karaliaučiaus, taip pat dengiama dalis teritorijų Baltijos jūroje šalia mūsų krantų. Patekimas į Baltijos valstybes iš kitų valstybių iš tiesų sukurtų labai didelį pavojų, riziką pajėgoms, nes jos turėtų kurį laiką skristi, eiti per tas teritorijas, kurios yra dengiamos tų sistemų. Gotlando sala yra už tos sistemos pasiekimo ribų, už šių ribų taip pat yra didžioji dalis Suomijos ir Švedijos teritorijos. Jeigu Gotlando sala yra užimama, radarų pasiekimas persikelia daug aukščiau (šiauriau) ir faktiškai į Baltijos jūrą gynybai patekti nebeįmanoma. Tokiu atveju Baltijos valstybės yra beveik neapginamos“, – konstatavo ji.
Lietuvos vadovai, kalbėdami apie „Nord Stream 2“, šiuo metu pabrėžia energetinio saugumo klausimą, aiškindami, kad ES taps labiau priklausoma nuo Rusijos dujų milžinės „Gazprom“.
„Gazprom“ yra numačiusi, kad „Nord Stream 2“ turėtų būti pradėtas tiesti 2018 metų balandžio 1 dieną. Pernai rugsėjį „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis (Vokietijos „Basf“ ir E.ON, Prancūzijos „Engie“, Austrijos OMV, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos „Shell“) pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės, kuri įgyvendintų Baltijos jūrą kertančio 10 mlrd. eurų vertės dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektą.
Numatoma iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas „Nord Stream“ gijas, kurios vamzdyno metinį laidumą padidintų dukart – iki 110 mlrd. kubinių metrų.
Planuojamas „Nord Stream 2“ dujotiekio paleidimas sutampa su numatyta Rusijos dujų tranzito per Ukrainą sutarties galiojimo baigtimi.
