„Negali taip tiesiai šviesiai imti ir apkaltinti rusų, kad jie
militarizuoja Gotlando salą, nes kol kas tų veiksmų nėra, bet
atsiveria galimybės. Čia rizikos vertinimo dalykas, aš labai
tikiuosi, kad tos NATO valstybių institucijos, kurios dirba su
karinių rizikų vertinimu, turi tai omeny“, – BNS sakė Vilniaus
universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto
(TSPMI) politologė M.Šešelgytė.
Švedijos estų bendruomenė, protestuodama prieš „Nord Stream
2“, balandžio pabaigoje išplatino rezoliuciją, kurioje reiškia
susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų Gotlande ir galimybių Rusijai
per Gotlandą plėsti įtaką Baltijos jūroje.
Pasak M.Šešelgytės, scenarijus, kad per Gotlandą Rusija
siektų labiau kontroliuoti Baltijos jūrą, yra galimas.
„Klausimas – kiek bus noro ir kokia bus situacija. Turint
omenyje, kaip elgiasi Rusija, (...) aš manau, kad tokio scenarijaus
galima tikėtis. Viskas priklauso nuo intencijų. Ar norės kažką
padaryti, ar nenorės. Bet 2015 metais Rusijoje buvo pratybos, kuriose
dalyvavo per 30 tūkst. karių, ir pratybų scenarijus buvo užgrobti
Baltijos jūroje esančias salas: Gotlandą, Alandų salas ir Danijos
Bornholmą. Jeigu tos salos atsidurtų rusų kontrolėje, į Baltijos
jūrą patekti būtų nebeįmanoma. Tai kam pratybas daryti, jeigu neturi
jokių intencijų, tikslų, menkiausių idėjų apie tai?“ –
svarstė politologė.
Jos teigimu, „Nord Stream 2“ statyba gali būti puiki
priedanga rusų žvalgybai.
„Jeigu jie stiprintų darbus Gotlando uoste, tai yra puiki
žvalgybinė platforma. Tu siunti darbuotojus, kurių dalis gali būti
karininkai, ir jie renka informaciją. Gotlando sala nuo Švedijos yra
per 100 kilometrų, nuo Latvijos – per 100 kilometrų, nuo Estijos – per
100 kilometrų, sėdi, žvalgai situaciją ir, jeigu nori, priimi
atvykstančias pajėgas. Greitai pasitvarkai, ir Baltijos jūra
užblokuota“, – galimą scenarijų apibūdino M.Šešelgytė.
Anot jos, susirūpinimą dėl „Nord Stream“ būtų galima
iškelti NATO viršūnių susitikime Varšuvoje. Lietuvai jame
atstovaus prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Tas projektas yra vertinamas kaip komercinis, todėl visos
diskusijos, visi argumentai, naudojami diskusijose, yra komerciniai:
ekonominiai, ekologiniai. Saugumo diskusijų kaip ir beveik nėra, tai
galbūt ir verta būtų iškelti tame formate, kur diskutuojama
karinio saugumo klausimais“, – kalbėjo politologė.
Aiškindama Gotlando reikšmę Baltijos šalių gynybai ji sakė,
jog kol kas dalis Švedijos, įskaitant Gotlandą, ir Suomijos
teritorijų vis dar nedengiamos Rusijos oro gynybos sistemų ir
būtent per ten galėtų atvykti pagalba konflikto atveju.
„Mūsų teritorijos yra visiškai dengiamos iš Karaliaučiaus,
taip pat dengiama dalis teritorijų Baltijos jūroje šalia mūsų
krantų. Patekimas į Baltijos valstybes iš kitų valstybių iš
tiesų sukurtų labai didelį pavojų, riziką pajėgoms, nes jos
turėtų kurį laiką skristi, eiti per tas teritorijas, kurios yra
dengiamos tų sistemų. Gotlando sala yra už tos sistemos pasiekimo
ribų, už šių ribų taip pat yra didžioji dalis Suomijos ir
Švedijos teritorijos. Jeigu Gotlando sala yra užimama, radarų
pasiekimas persikelia daug aukščiau (šiauriau) ir faktiškai į
Baltijos jūrą gynybai patekti nebeįmanoma. Tokiu atveju Baltijos
valstybės yra beveik neapginamos“, – konstatavo ji.
Lietuvos vadovai, kalbėdami apie „Nord Stream 2“, šiuo metu
pabrėžia energetinio saugumo klausimą, aiškindami, kad ES taps
labiau priklausoma nuo Rusijos dujų milžinės „Gazprom“.
„Gazprom“ yra numačiusi, kad „Nord Stream 2“ turėtų
būti pradėtas tiesti 2018 metų balandžio 1 dieną. Pernai
rugsėjį „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis (Vokietijos
„Basf“ ir E.ON, Prancūzijos „Engie“, Austrijos OMV,
Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos „Shell“) pasirašė
susitarimą dėl bendros įmonės, kuri įgyvendintų Baltijos jūrą
kertančio 10 mlrd. eurų vertės dujotiekio „Nord Stream“
plėtros projektą.
Numatoma iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas „Nord
Stream“ gijas, kurios vamzdyno metinį laidumą padidintų dukart –
iki 110 mlrd. kubinių metrų.
Planuojamas „Nord Stream 2“ dujotiekio paleidimas sutampa su
numatyta Rusijos dujų tranzito per Ukrainą sutarties galiojimo
baigtimi.