Kiekvienoje Kauno seniūnijoje įkurta ne po vieną bendruomenę. Vienų veikla apsiriboja švenčių ir sporto varžybų rengimu. Kitos tvarko savo aplinką.
O štai Eigulių bendruomenė nusprendė, kad reikia neatsilikti nuo aktualijų, ir savo narius pakvietė nuvykti apsipirkti į Lenkiją.
Nepaisant to, kokias veiklos kryptis renkasi kauniečių grupės, didžiausia daugelio bendruomenių problema – savo patalpų stoka. Ne visiems patinka ir pasikeitęs bendruomenių finansavimo būdas.
Seniūnai sako, kad pasitikėjimą bendruomenėmis sugadino keli per Lietuvą nuskambėję nemalonūs atvejai.
Veš apsipirkti į Lenkiją
Gegužės viduryje Eigulių seniūnijos interneto svetainėje pasirodė neįprastas skelbimas: asociacija „Eigulių bendruomenė“ kauniečius pakvietė į dviejų dienų pažintinę apsipirkimo ekskursiją po Lenkiją.
Paskelbta, kad pirmoji stotelė – Suvalkų mėsos turgus ir prekybos centras. Vėliau keliautojai aplankys Seinus, Punską, Augustavą.
Keliautojams pranešta, kad kambariuose, kur jie nakvos, bus šaldytuvai maistui susidėti.
Apsipirkimo sumanymas kilo asociacijos „Eigulių bendruomenė“ pirmininkei Jolantai Solnyškinienei. Ekonomikos mokslų daktarė bendruomenei vadovauja kiek daugiau nei metus. „Visi esame žmonės, visi turime tų pačių poreikių. Pusė bendruomenės narių yra senjorai. Jiems ypač sunku pragyventi“, – sakė kaunietė.
Todėl moteris nusprendė, kad galima suderinti kultūrinę programą ir apsipirkimą. Jos idėja bendruomenės nariams patiko. Į kelionę birželio pradžioje planuoja išsiruošti ir lenkiškų gėrybių parsigabenti 50 kauniečių.
Tvarkos siekia raštais
J.Solnyškinienė pasakojo, kad bendruomenės nariai yra keliavę po Lietuvą, rengia tradicines šventes, sporto varžybas.
„Žmonės į bendruomenės atstovus kreipiasi, kai pastebi, kad kiemuose netvarka, kad reikia pataisyti suolus, kad neleistinose vietose teršia šunys, kitais buitiniais klausimais“, – pasakojo moteris.
Bendruomenės pirmininkė tada atkakliai rašo raštus seniūnijai, prašo padaryti tvarką.
Paklausta, ar bendruomenės narių neragina patiems imti tvarkytis savo kiemuose, sakė, kad bendruomenė dalyvavo tik tradicinėje mieste vykusioje talkoje.
Žmonės neturi kur burtis
Didžiausia problema, su kuria susiduria dauguma bendruomenių, pasak J.Solnyškinienės, yra tai, kad susibūrusios žmonių grupės neturi savų patalpų.
Asociacijos nariai renkasi Eigulių bibliotekoje ar mokykloje. Tačiau pasibaigus darbo dienai šios įstaigos užrakinamos, o bendruomenės nariai būtent ir buriasi vakarais.
Neseniai šiai ir dar dviem kitoms Eiguliuose įkurtoms bendruomenėms buvo skirtos nedidelės patalpos. „Sudarėme grafikus, kas kada jomis naudosis, kas ir kiek mokės už komunalines paslaugas. Tačiau neseniai vienos iš bendruomenių pirmininkas pakeitė patalpų spynas“, – pasakojo kaunietė.
Jos vadovaujami žmonės kariauti su kaimynais nenori, todėl suka galvas, kaip gauti savas patalpas, kad bendruomenės centre kurtų socialinius verslus.
„Seniūnijoje daug pagyvenusių žmonių. Ypač nemažai vienišų vyresnio amžiaus moterų. Panaudodamos savo gebėjimus, laisvalaikio pomėgius, jos galėtų įsitraukti į socialinius verslus. Taip realizuotų save bei šiek tiek užsidirbtų“, – svarstė J.Solnyškinienė.
Dar viena problema – lėšos. Bendruomenės nariai moka nario mokestį. Metams – po 6 eurus. Taip pat pinigų galima gauti rengiant projektus. Tačiau bendruomenių nariai nežino, ar konkursus pavyks laimėti. Todėl planuoti ir vykdyti ilgalaikių projektų negali.
Į Lenkiją, pasak bendruomenės pirmininkės, kauniečiai taip pat vyks už savo pinigus.
Viena iš nedaugelio bendruomenių, kurios turi savo patalpas, yra Gričiupio seniūnijoje įkurtas Kauno bendruomenės centras „Girsta“. Jo pirmininkė Zinaida Streikienė garsėja aktyvumu ir gebėjimu suburti žmones bei gauti paramos iš rėmėjų.
Bendruomenės nariai užsiima įvairia veikla, centre veikia rankdarbių būrelis. Į svečius „Girstos“ nariai kviečiasi įdomius žmones. lankosi Nacionaliniame Kauno dramos teatre, Kauno valstybinėje filharmonijoje, nes bendruomenė yra gavusi abonementų į šias kultūros įstaigas.
Kasmet „Girstos“ žmonės rengia du didelius poezijos bei muzikos renginius, rūpinasi Adomo Mickevičiaus slėniu, organizuoja socialines akcijas, į kurias įtraukia ir jaunimą, keliauja.
„Keliaujame po Lietuvą. Kasmet važiuojame ilsėtis į Šventąją. Ten gyvename nemokamai. Pirmadienį ir vėl išvyksime į pajūrį“, – pasakojo Z.Streikienė.
Moteris tikino, kad jokių problemų bendruomenė neturi.
Tradicinė veikla nepatinka
Tradicinių bendruomenių veiklą skeptiškai vertina kaunietis Ernestas Vaičikauskas. Vyras Dainavos seniūnijoje yra įsteigęs asociaciją „Ateities žmogus“.
„Daugelis bendruomenių skirtos senjorams. Po bendruomenės vėliava susiburia kelios dešimtys žmonių, ir gaunami pinigai skiriami tik jiems. Aš manau, kad bendruomenių veikla turi būti naudinga kur kas didesniam būriui gyventojų“, – teigė vyras.
Jis pasakojo, kad rengia įvairius projektus bei paskaitas, skirtas jaunimui. Jų metu jauni žmonės sužino, kad važinėti pakeleivingais automobiliais pavojinga, gauna žinių, kaip būnant nepilnamečiui galima užsidirbti.
Įvairiuose miestuose kaunietis rengė mokinių momentines akcijas ir taip skatino pilietiškumą. E.Vaičikauskas teigė, kad jo organizuojamuose renginiuose dalyvauja nuo kelių šimtų iki 1,5 tūkstančio jaunų žmonių.
Gyrė finansavimo modelį
E.Vaičikauskas pasakojo, kad bendruomenės anksčiau pinigus gaudavo iš kelių šaltinių. Vienas jų buvo lėšos, kurias skirdavo savivaldybė.
„Būdavo atvejų, kai šie pinigai naudoti įvairiems daiktams pirkti. Žinau, kad vienos bendruomenės vadovas pirko šaldytuvą už beveik 2 tūkstančius eurų, kai jo kaina per pusę mažesnė“, – pasakojo kaunietis.
Šiais metais pinigų skyrimo tvarka pasikeitė. Dabar lėšos skiriamos konkretiems projektams įgyvendinti. Jas skiria Socialinių reikalų ministerija.
Jo vadovaujamai organizacijai problemų dėl patalpų nekyla. Žmonės renkasi savo darbo vietose ar namuose. Tačiau kaunietis pritarė, kad daugeliui bendruomenių turėti nuosavas patalpas reikia, nes būti kampininkais kurioje nors įstaigoje yra sudėtinga.
Šančiškius pakvietė į namus
Pastaruosius kelerius metus ypač aktyviai pradėjo reikštis Žemujų Šančių bendruomenė. Jos lyderiais tapo menininkai Vita Gelūnienė ir Edas Carrolas.
Žemuosiuose Šančiuose gyvenanti pora 2011 metais sumanė meninį – socialinį projektą „Draugiška zona“. Į jį kauniečiai norėjo įtraukti greta gyvenančius žmones. Juos pakvietė į savo namus, kurie virto savotiška vieša erdve. Menininkai ragino kaimynus tirti savo aplinką, domėtis Šančių istorija.
Po metų bendruomenė jau galėjo burtis A.Juozapavičiaus prospekte atsiradusioje palapinėje. Žmonės bendravo su menininkais, dalijosi savo idėjomis, kaip gyventi įdomiau bei gražiau.
Ėmė tvarkyti šiukšlyną
2014 metais menininkai jau su kur kas labiau suaktyvėjusia bendruomene nusprendė imtis tvarkyti vieną probleminę savo gyvenamojo rajono zoną.
Šančiuose, greta A.Juozapavičiaus prospekto, yra 13 tūkstančių kvadratinių metrų apleista teritorija ir trys XIX amžiuje pastatyti sandėliai, kurių rūsiuose carinės Rusijos kariuomenė laikydavo raugintus kopūstus.
Teritorija kariškiai naudojosi ir sovietmečiu. Pastaruoju metu vietovė buvo virtusi sąvartynu.
V.Gelūnienė su bendruomenės nariais tyrinėjo, kas šia teritorija naudojasi, kas šiukšlina, aiškinosi, kodėl ji apleista ir kaip ją panaudoti geriems tikslams.
Pernai sutvarkė dalį šiukšlyno bei vieną sandėlį ir vietovę pavadino „Kopūstų lauku“.
„Tada savivaldybės paprašėme, kad ši padėtų tvarkytis toliau. Pamatę, kad stengiamės patys, valdininkai sutiko padėti“, – sakė V.Gelūnienė.
Burs net futbolo komandą
Bendruomenės nariai yra sutvarkę ir A.Juozapavičiaus prospekto skverą, ten pasodinę gėlių.
Viešoje erdvėje veikia senovinių Šančių fotografijų paroda, Šančių kioskas, pradėtos rengti ekskursijos po šį rajoną. „Imamės ir kitos, plačiajai visuomenei mažiau matomos veiklos – bendraujame su vaikų dienos centro lankytojais. Norime įkurti vaikų futbolo komandą, „Fotosalioną“. Idėjų nestinga“, – sakė menininkė.
Šventę sugadino biurokratai
V.Gelūnienė teigė, kad jos ir bendraminčių veikla skirta tam, jog žmonės pamatytų, kad patys gali taip tvarkytis savo aplinką, kad ji vėliau jiems patiems ir tarnautų.
„Palyginti su tuo, kas buvo prieš keletą metų, žmonės tapo aktyvesni. Ėmė labiau bendrauti vieni su kitais, dingo nepasitikėjimas. Atsirado noro tvarkytis. Manau, kad sėkmė slypi tame, kad darbus siekiame daryti kūrybingai“, – sakė V.Gelūnienė.
Bendruomenės judėjimas prasidėjo neformaliai. Oficialiai organizacija buvo įregistruota tik 2014 metais. To reikėjo norint gauti finansavimą. „Be finansavimo kokybiškai darbų nuveikti labai sunku“, – sakė V.Gelūnienė.
Ji mano, kad pasikeitusi finansavimo tvarka nėra tobula.
„Dėl to, kad blogai surašėme vieną biurokratinį dokumentą, iš Socialinių reikalų ministerijos negavome pinigų, kurių prašėme vienam projektui. Norėjome surengti Šančinių šventę. Pernai ji gyventojams labai įsiminė. Gaila, kad biurokratinis mechanizmas mums šiemet trukdo švęsti Bendruomenių metus“, – pabrėžė moteris.
Aktyvių bendruomenės narių Šančiuose vis daugėja. Kai oras prastas, žmonės renkasi bibliotekoje. Kai geras – savo „Kopūstų lauke“. Jis jau tapo savitu bendruomenės centru.
Stinga bendradarbiavimo
Kol kas trys iki šiol apleisti buvę sandėliai priklauso Turto bankui. Žemė aplink juos – savivaldybei. „Jau pusmetį bandome įtikinti savivaldybės atstovus, kad sandėliai atitektų bendruomenei ir ten galėtume įkurti oficialią savo būstinę. Dialogas vyksta“, – pasakojo V.Gelūnienė. Ji mano, kad Kaune veikia ne viena aktyvi bendruomenė.
„Labiausiai stinga bendradarbiavimo tarp įvairių bendruomenių, dalijimosi patirtimi, idėjomis. Manau, jei daugiau bendruomenių burtųsi skatinamos vidinio poreikio, o ne formaliai, jų veikla būtų matoma ir naudinga patiems jų nariams“, – teigė V.Gelūnienė.
Norėjo indaplovės
Šių metų pradžioje kilo skandalas dėl Dainavos vietos bendruomenės ketinimų pirkti indaplovę, kuri plautų po vaišių likusius kavos aparato tirščius. Bendruomenės taryba tam buvo skyrusi 1 tūkstantį eurų. Faktui paaiškėjus, Kauno savivaldybės atstovai uždraudė skirti pinigų prabangiai indaplovei.
Šaukštas deguto sugadino visą medų
Algimantas Vilkevičius
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos Kauno regiono atstovas
„Aš nepaprastai žaviuosi žmonėmis, kurie buriasi į aktyvias bendruomenes. Kai žmonės dar randa laiko burti aplink save ir kitus, reikia juos palaikyti.
Bendruomenės – mūsų pilietinės visuomenės pagrindas.
Tačiau nemanau, kad šioms visuomeninėms organizacijoms reikia patalpų, nes nežinia, iš ko jos būtų išlaikomos. Savivaldybė tokių lėšų neturi.
Pateiksiu pavyzdį. Palemone veikia stipri bendruomenė. Ji bendrauja su vietos biblioteka, mokykla, bažnyčios bendruomene bei vietos verslininkais. Niekas iš jų bendruomenės narių neatsisakė paremti, suteikti patalpų. Taip turėtų būti ir kitose seniūnijose bei seniūnaitijose.
Ankstesnis finansavimo principas, kai lėšų bendruomenės nariai galėdavo gauti iš vietos bendruomenių finansavimo šaltinio, mano manymu, buvo geras. Bendruomenės įsigijo ar įsirengė tikrai joms būtinų ir naudingų dalykų.
Deja, šaukštas deguto sugadino medaus statinę. Lietuvoje nuskambėjo keli atvejai, kai tomis lėšomis buvo bandoma piktnaudžiauti. Vienas jų buvo susijęs su Dainavos bendruomene. Taip buvo pakirstas politinis pasitikėjimas ir sistema pakeista.
Tačiau bendruomenių nariai neturėtų nuleisti rankų. Reikia mokytis ir kurti, ir rašyti projektus. Toks darbas turi virsti ne baubu, o kasdiene veikla.“
