Ministras, turintis apsispręsti, kaip šias skulptūras toliau
saugoti, pirmadienį pareiškė norintis užkirti kelią netinkamam
skulptūrų panaudojimui.
„Šiuo metu domėjimasis Žaliojo tilto skulptūromis ir
galimybe jas išgabenti už Lietuvos ribų yra suaktyvėjęs ir tai
susiję su nedraugiškų mūsų šaliai jėgų ketinimais šias
skulptūras panaudoti aštrinant geopolitinę situaciją, kurstant
tautinę neapykantą ir nesantaiką mūsų valstybės atžvilgiu. Mano
pareiga užkirsti kelią tokiems veiksmams“, – ministerijos
išplatintame pranešime teigia Š.Birutis.
Paveldosaugininkai naikinti sovietinių skulptūrų apsaugą
pasiūlė kovo pradžioje.
Anot ministerijos, po kovo 1 dieną Nekilnojamojo kultūros
paveldo vertinimo tarybos priimto sprendimo visuomenė per tris
mėnesius gali pareikšti savo nuomonę dėl visiško apsaugos
panaikinimo Žaliajam tiltui ir nukeltosioms skulptūroms. Ministras
oficialų sprendimą gali pareikšti ne anksčiau nei pasibaigus
minėtam terminui ir tai padarys birželio mėnesio pradžioje.
„Siekiant užkirsti kelią propagandiniams siekiams ir
skulptūrų išgabenimui už Lietuvos ribų, kultūros paveldo
apsaugos specialistai rekomenduoja ministrui laikytis procedūrų,
skulptūras siūlytina saugoti kaip kilnojamąsias kultūros vertybes,
neapibrėžiant konkrečios jų laikymo vietos“, – sakoma
pirmadienį ministerijos išplatintame pranešime.
Daugiau nei 60 metų ant Žaliojo tilto Vilniuje buvusios
sovietinės skulptūros nukeltos pernai liepą motyvuojant, kad jos
yra avarinės būklės ir kelia pavojų saugumui. Jų nukėlimo
oponentai argumentavo, kad skulptūros buvo neatskiriama tilto dalis
bei kaltino valdžią politikavimu ir istorinių sąskaitų
suvedinėjimu.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius,
darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo
tilto pastatytos 1952 metais. Pasisakantieji už nukėlimą sako, kad
skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones,
kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.