Teisingumo ministerija pranešė, kad tokį sprendimą EŽTT kolegijos pirmininkas priėmė gegužės 3 dieną. „Vadovaudamasis Teismo Reglamento 361 taisyklės 4(b) dalimi, nusprendė, kad Moldovos, Lietuvos ar Andoros advokatu prisistatydavęs S.Tomas daugiau nebegali atstovauti ar kitaip padėti pareiškėjams, kurių peticijos pateiktos Teismui ir visose ateityje EŽTT nagrinėjamose bylose“, – teigiama pranešime.
Europos Žmogaus Teisių Teisme pareiškėjų interesus atstovauti gali tik advokatas, turintis leidimą užsiimti advokato praktika bet kurioje Susitariančiojoje Šalyje ir nuolat vienoje iš jų gyvenantis, ar bet kuris kitas kolegijos pirmininko patvirtintas asmuo (Teismo Reglamento 361 taisyklės 4(a) dalis).
2016 metų sausio 29 dieną Lietuvos advokatūra teisės portale „INFOLEX“ buvo išplatinusi pranešimą, kuriame nurodė, kad S.Tomas buvo įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir kurį laiką atliko advokato padėjėjo praktiką, tačiau buvo išbrauktas iš minėto sąrašo už šiurkščius profesinės etikos pažeidimus, o Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas jam skyrė drausminę nuobaudą.
Taip pat pažymėjo, kad S.Tomas, viešoje erdvėje naudojantis profesinį vardą „advokatas“, nėra ir niekada nebuvo nei pripažintas advokatu Lietuvoje, nei įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą.
Jis taip pat nėra įrašytas ir į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Apie tai buvo informuotas ir EŽTT, kuriam apie S.Tomo nebuvimą nei Moldovos, nei Andoros advokatu pranešė atitinkamų valstybių advokatų savivaldos struktūros. Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad jau 2014 m. liepos 8 d. byloje Aleksandravičius ir 13 kitų prieš Lietuvą (peticijos Nr. 32344/13, 4009/13, 40163/13, 43576/13, 43635/13, 4803/13, 49516/13, 51043/13, 54553/13, 65956/13, 6628/13, 70048/13, 70065/13, 71139/13) Teismas nusprendė nepripažinti Stanislovo Tomo pareiškėjų Ž.Aleksandravičiaus, R.Klintovič, R.Vaivados, A.Novikov, R.Vitanio, S.Šukio, R.Gaskos, V.Traknio, D.Zeleniako ir D.Antonovo atstovu pagal Teismo Reglamento 361 taisyklės 4(a) dalį ir pasiūlė pareiškėjams susirasti kitą atstovą, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu S.Tomas neturėjo teisės verstis advokato praktika nei vienoje iš 47 valstybių – Konvencijos dalyvių. Vėliau minėtose sujungtose bylose teikdama pastabas dėl teisingo atlyginimo Vyriausybė laikėsi pozicijos, kad pareiškėjų reikalavimai atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįsti, kadangi nepaisant to, kad S.Tomui minėtose bylose buvo uždrausta atstovauti pareiškėjams, bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateiktos sąskaitos buvo pasirašytos ne naujo atstovo, t. y. Lietuvoje praktikuojančio advokato, o S.Tomo.
Todėl Vyriausybė atkreipė Teismo dėmesį į tai, kad tokiu būdu S.Tomas bandė veikti formaliai prisidengdamas kito advokato vardu, t. y. pasinaudodamas Lietuvoje praktikuojančių advokatų pagalba, o de facto toliau tęsdamas pareiškėjų atstovavimą.
Tikėtina, kad tai galėjo paskatinti Teismą apsvarstyti advokatu prisistatydavusio S.Tomo elgesį ir priimti tokį beprecedentį sprendimą – uždrausti jam visam laikui atstovauti pareiškėjams ar teikti jiems kitą pagalbą Europos Žmogaus Teisių Teisme. „Atkreiptinas dėmesys, kad kai Lietuvoje praktikuojantys advokatai tokiu būdu leidžia pasinaudoti savo vardu S.Tomui, kuris daugiau nebegali atstovauti pareiškėjų Europos Žmogaus Teisių Teisme, kyla pagrįstų abejonių, ar tokia advokatų veikla yra suderinama su Advokatų etikos kodekso reikalavimais“, – advokatus įspėja Teisingumo ministerija ir Lietuvos vyriausybės atstovas EŽTT.
