Senovės šaipokai nė nenujautė, kad juokaudami jie davė pavardę vyrui, kurio ainis tolimoje ateityje taps reitingų numylėtiniu Lietuvoje. Iš tiesų buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis turi seną, tikrai lietuvišką ir pagal geografinę kilmę su Dzūkija ir Suvalkija sietiną pavardę.
Pasak kalbininkų, pavardė Skvernelis veikiausiai kilo iš bendrinio žodžio „skvernas“, reiškiančio priekyje susegamo viršutinio drabužio apatinį kampą (žambą), mažybinės formos.
Tačiau lietuvių kalbos žodynas pateikia ir kitas skvernelio reikšmes, tai gali būti ir ausies lezgelis bei sėklos skirtukas. Sirtautų (Šakių r.) apylinkėse žodis skvernelis vartotas ir nedideliam žemės sklypui vadinti.
Tad kokia gi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą papuošusio buvusio ministro pavardės kilmė: žemdirbiška (skvernelis – kaip sėklos skirtukas ar sklypelis), anatominė (ausies lezgelis) ar tekstilinė (švarko apatinis kampas)?
Be abejo, žemvaldžio Ramūno Karbauskio partijos sąrašo pažibai labai tiktų su žemdirbyste susijusi pavardės kilmė. Vis tik Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardynų tyrimų centro vyriausiosios mokslinės darbuotojos Grasildos Blažienės manymu, tai mažai tikėtina.
„Tokios reikšmės negausiai aptinkamos rašytiniuose šaltiniuose, bet nėra duomenų, kad būtų vartojamos ar praeityje vartotos gyvoje kalboje“, – aiškino G.Blažienė.
„Skverneliai tokie maži, kad sėklos atrodo be skvernelių“, – rašė Lietuvos miškininkystės pradininkas, biologas Povilas Matulionis 1906 metais išleistos turbūt pirmosios lietuviškos botanikos enciklopedijos „Žolynas. Lietuvos augalų žodynas ir augalų taislas“ puslapiuose.
Lietuvių kalbos žodyne nurodyta, kad, be P.Matulionio, žodžio skvernelis anatominę ir botaninę reikšmes yra nurodęs Mažosios Lietuvos kalbininkas Aleksandras Teodoras Kuršaitis (Alexander Theodor Kurschatt, 1857–1944 m.) „Lietuviškai vokiškame žodyne“.
Lietuviško vardyno specialistas Laimutis Bilkis atkreipė dėmesį, kad lietuviškų pavardžių žodynas nurodo dvi galimas Skvernelio pavardės kiltis. Pagal vieną jų – pavardė būtent kilusi iš skvernelio, kaip ausies lezgelio ar sėklos skirtuko. Žodynas rodo tokią pavardę galimai kilusią iš Druskininkų apylinkių.
Vis tik L.Bilkis linkęs manyti, kad labiau tikėtina, jog Skvernelio pavardė kilusi iš kitos pavardės – Skvernys, jai išvirtus į mažybinę formą.
Numanoma šios pavardės kilties vieta – Balbieriškio (Prienų r.) apylinkės.
Kalbiniai tyrimai pataikė kaip pirštu į akį! Portalui lrytas.lt S.Skvernelis sakė, kadd jo tėvas į Kauną, kur ir gimė politikas, atvyko iš Dzūkijos, o motina – iš Suvalkijos.
Kalbininkų duomenimis, Skvernelių pavardė labiausiai ir paplitusi Suvalkijos ir Dzūkijos regionuose.
Tiek Skvernys, tiek Skvernelis – kalbiniu požiūriu pravardžiuotinė, taigi iš pravardės kilusi pavardė. Lietuviškų pavardžių žodyne rašoma: skvernióti – „eiti atsisagsčius, palaidais skvernais“.
Neįrodoma, bet labai tikėtina versija: tolimas S.Skvernelio protėvis, kuris pavardės neturėjo arba turėjo kitokią (lietuviškos pavardės susiformavo apie XVII a.), laigė po Dzūkijos miškus ar Suvalkijos lygumas atsisagstęs sermėgą, palaidais skvernais nosį nusišluostydamas, tai kaimynai ir praminė jį Skvernu, o kadangi mažo ūgio buvo ar dar tik vaikas, tai vadino jį tiesiog Skverneliu.
Žinoma, tai tik viena galimybių. Gal tas protėvis buvo garsus Balbieriškio siuvėjas (nesvarbu, kad S.Skvernelio tėvas gimęs Dzūkijoje, protėvis galėjo ten ir iš Suvalkijos atkakti, net tais laikais lietuviai šiek tiek migravo), bet niekaip negebėjęs lygiai sukirpti švarko žambų kampų.
Bet kuriuo atveju, pavarde tapusios pravardės savybių iš to protėvio S.Skvernelis nepaveldėjo. Buvęs policijos vadovas ir ministras, kaip ir dera ilgamečiam pareigūnui, švarką lygiais skvernais dėvi tvarkingai, užsisagstęs visas sagas.
