Praloštų pinigų palangiškis ieško ir teisme

„Ar galiu įeiti pažaisti?“ – vakar Klaipėdoje, Teatro aikštėje, esančių lošimo namų „Nesė“ administratoriaus paklausė 45 metų palangiškis Kęstutis Puškorius, kuriam prašymus niekada jo nebeįleisti į kazino teko rašyti net du kartus.

„Kol kas jūs įeiti negalite. Administracija praneš, kada jums gali būti leidžiama žaisti“, – atsakė kazino administratorius, kompiuteryje perskaitęs įrašą apie draudimą šiam vyrui patekti į lošimų salę.

Toks K.Puškoriaus pokalbis su kazino darbuotoju vyko vakar, pasibaigus Klaipėdos apylinkės teismo posėdžiui.

Nuo azartinių žaidimų priklausomybės kenčiantis vyras iš Klaipėdos kazino „Nesė“ prašo priteisti per kiek daugiau nei metus ten praloštus 15 tūkst. eurų.

Savo prašymą palangiškis grindžia tuo, kad Lošimų priežiūros tarnybai įteikus prašymą niekada jo neįleisti į kazino vienintelė „Nesė“ nepaisė tokio K.Puškoriaus noro.

Žinomas uostamiesčio kazino ne tik jam suteikė galimybę lošti iš pinigų, bet ir telefonu K.Puškoriui siunčiamomis žinutėmis kviesdavo atvykti.

„Aišku, kodėl taip darė, – žino, kad aš pas juos palieku ne po 10–20 eurų, o pralošiu tūkstančius“, – teigė palangiškis.

Pirmąjį prašymą dalyvauti savanoriškoje programoje „Nebenoriu lošti“ jis pateikė 2013 metų gruodžio 16-ąją.

Silpnumo akimirką prie kazino „Nesė“ durų aistringas lošėjas atsidūrė jau po pustrečio mėnesio.

Galiojantį draudimą jam patekti į salę lošimo namų atstovai išsprendė labai paprastai – palangiškiui pasiūlė pasirašyti vienkartinį prašymą pažaisti.

Po kelių tokių atvejų azartiškas lošėjas buvo įleidžiamas net ir be prašymų.

Iš teismui pateiktos informacijos paaiškėjo, kad nuo 2014 metų vasario pradžios iki praėjusių metų gegužės jis į kazino „Nesė“ buvo įleistas 32 kartus.

Vyro skaičiavimu, per tą laiką jis šiame kazino galėjo pralošti mažiausiai 15 tūkst. eurų.

K.Puškorius įsitikinęs, kad šiuos pinigus jam turėtų grąžinti savo įsipareigojimo nevykdęs kazino „Nesė“, nes pasinaudojo jo azartinių lošimų priklausomybe.

Atmesti ieškinį prašiusi „Nesės“ atstovė Gražina Mauručaitienė tvirtino, kad savanoriškas įmonės susitarimas su Lošimų priežiūros tarnyba neįleisti to prašančių žmonių nesukelia teisinių pasekmių.

Nepaisant šio susitarimo, nuspręsti, įeiti į lošimo namus ar ne, esą paliekama pačiam klientui.

„Galima būti priklausomam nuo kvepalų, gero maisto, bet tai nereiškia, kad parduotuvės turėtų gauti sąrašą klientų, kuriems šių prekių negalima parduoti“, – teisme dėstė advokatė.

Jos manymu, šis ginčas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis specialiuoju Azartinių lošimų įstatymu, kuriame nėra numatyta, kad lošimo namai privalėtų neįsileisti kažkada to paprašiusių klientų. Už tai nėra numatyta ir atsakomybė lošimų organizavimo bendrovėms.

Įstatyme yra išvardintos į lošimo namus patekti negalinčių asmenų grupės ir numatyti atvejai, kada draudžiama patekti į kazino, tačiau tarp jų nėra parašiusių prašymą jų neįleisti į kazino.

K.Puškoriaus advokatas Evaldas Šorius atkreipė dėmesį, kad teisminis ginčas vyksta ne dėl azartinių lošimų proceso ar jo pažeidimo, o dėl susitarimo nevykdymo, kuris reglamentuojamas Civiliniame kodekse.

Jame pasakyta, kad savanoriškai prisiimtos prievolės turi būti vykdomos sąžiningai.

Prieš septynerius metus pasirašydamas susitarimą su Lošimų priežiūros tarnyba kazino „Nesė“ geranoriškai įsipareigojo niekuomet neįsileisti to raštu paprašiusių asmenų.

„Savanoriškai prisiimto įsipareigojimo nesilaikymas visuomenėje vertintinas kaip rimtesnis pažeidimas nei atitinkamų valstybės įstatymų leidimo ar valdymo organų priimtų aktų pažeidimas.

Teisės aktai priimami be jį pažeidusio asmens valios, o savanorišką sutartį pasirašantis asmuo įsipareigojimus prisiima gera valia“, – sakė advokatas.