Pernai gegužę Panevėžyje vykusiame Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Estijos gynybos ministras Svenas Mikseris ir Latvijos gynybos ministru Raimondas Vejonis sutarė iki tų pačių metų rudens parengti galimus vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos bendro vystymo variantus, konsultuojantis su strateginiais partneriais, tokiais kaip JAV ir Lenkija.
Tų pačių metų gruodį jau pradėta kalbėti apie tai, kad nepaisant to, jog vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos projektas yra bendras, jį atskiros šalys gali pradėti įgyvendinti skirtingu metu.
„Esame susitarę, kad tai turėtų būti regioninė vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistema, tačiau gali atsitikti, kad projektą pradėtų įgyvendinti viena šalis“, – tąkart agentūra BNS citavo krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką po susitikimo su Estijos gynybos ministru Hannesu Hanso ir laikinai Latvijos gynybos ministro pareigas ėjusiu Raimondu Bergmaniu.
Lietuva žengia pirmą žingsnį
Penktadienį paaiškėjo, kad taip ir nutiko. Lietuva viena pradeda derybas su Norvegija dėl galimo tokios sistemos įsigijimo. Krašto apsaugos ministras J.Olekas lrytas.lt teigė, kad tai nereiškia, jog kiekviena šalis šią sistemą vystys atskirai nuo kitų Baltijos sesių.
„Užvakar (trečiadienį – red. past.) buvome susitikę visi trys Baltijos ministrai ir kalbėjom apie tokį projektą, kaip vidutinė oro gynybos sistema ir sutarėme jį vystyti toliau. Bet kiekviena šalis daro savo žingsnius. Tai yra mūsų vienas žingsnis, tuomet turėdami informacijos, galėsime pasidalinti su kolegomis, kaip mes galime įgyvendinti šį regioninį projektą“, – lrytas.lt sakė J.Olekas.
Jis tvirtino, kad kol kas tik priimtas sprendimas dėl derybų, bet tai nereiškia, kad sistema jau perkama. Pasak ministro, kiekviena šalis gali pirkti ir skirtingas sistemas, svarbu, kad jos būtų suderinamos ir jas galima būtų integruoti į vieną bendrą sistemą.
J.Olekas taip pat patvirtino, kad derybos su Norvegija bus pradėtos dėl šioje šalyje sukurtos vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos NASAMS (Norwegian Advanced Surface to Air Missile System).
Tačiau norvegai nebūtinai bus vieninteliai, su kuriais Lietuva derėsis dėl galimo vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos įsigijimo: „Pasižiūrėsim, kaip vyks derybos. Tačiau be abejo, visada yra erdvė derėtis su kitais, kol nėra su kažkuo konkrečiai susiderėta. Norvegiška sistema pakelia mūsų oro erdvės gynybą nuo 5 km aukščio iki 15 km. Ir padidina atstumą nuo 10 km iki keliasdešimties kilometrų.“
Kiek gali kainuoti šios sistemos įsigijimas, ministras kol kas negali pasakyti.
Norvegai nori parduoti perteklinę ginkluotę
Gynybos analitikas Aleksandras Matonis lrytas.lt teigė, kad be jokios abejonės reikia orientuotis į trijų Baltijos šalių gynybinį bendradarbiavimą. Tačiau tuo pačiu jis atkreipia dėmesį į tai, jog kiekviena šalis tokio lygio sprendimus ir įsigijimus daro pagal savo galimybes.
„Šių derybų su Norvegija pradžia yra konkrečiai susijusi su tuo, kad Norvegija kaip tik Lietuvai pasiūlė įsigyti perteklinės šio tipo vidutinės oro gynybos sistemos NASAMS ginkluotės. Tas pasiūlymas gautas dvišalių formatu, tad mūsų valstybė turi išnaudoti tą galimybę, tinkamai susiderėti ir galbūt įsigyti tų raketų už politinę kainą ir politiškai palankiomis sąlygomis“, – sakė A.Matonis.
Jo manymu, net jei latviai su estais įsigis kitokių sistemų ar pasinaudos kitais pirkimo sprendimais (pirks iš gamintojo), tai neužkirs kelio oro erdvės gynybos sistemą koordinuoti.
„Aš manau, kad šiuo atveju Lietuva visų pirma žiūri nacionalinio gynybos intereso. Šiuo metu didžiausia spraga gynyboje, kurią mes turime, tai būtent vidutinio nuotolio oro gynybos spraga, – lrytas.lt sakė A.Matonis. – Ir jei mes kalbame apie būtinybę konflikto atveju gintis ir laukti sąjungininkų pastiprinimo, tai iki šio momento mes neturėjome ginklų, kurie galėtų numušti orlaivį, skrendantį didesniame nei 5 km aukštyje.
Su šia sistema mūsų gynybos perspektyvos atrodo žymiai geriau. Aš jokiu būdu nesakysiu, kad tai pati pažangiausia ar pati geriausia oro gynybos sistema. Analogų yra Vakarų valstybėse gaminamų, visi jie geri, pažangūs.
Manau, kad šios situacijos pranašumas yra tas, kad kalbame apie tarpvyriausybines derybas, kai valstybė iš savo perteklinės ginkluotės parduoda kitai valstybei. O tai vadinasi, kad ginkluotės kaina, net ir su būsima, jei reikalinga, modernizacija ar dar kokiais nors papildomais kaštais, bus mažesnė, nei perkant ginkluotę tiesiogiai iš gamintojo.“
Lietuva turėjo tik artimojo nuotolio sistemas
Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų Lietuva iki šiol neturėjo. Mūsų šalies kariuomenė ginkluota tik artimojo nuotolio priešlėktuvinėmis sistemomis. Tai yra priešlėktuviniai gynybos raketiniai kompleksai „Stinger“, naudojami su radarais AN/MPQ-64 „Sentinel“, ir zenitiniai raketų kompleksai RBS-70 su raketomis MkI. Taikinių aptikimui naudojami apžvalgos radarai „Giraffe Mk-IV“.
Šių dviejų sistemų veikimo nuotolis nėra didelis. „Stinger“ paskirtis – gintis nuo antpuolių iš oro, naikinti žemai skraidančius sraigtasparnius, transporto lėktuvus ir naikintuvus. „Stinger“ yra artimojo nuotolio „iššoviau-pamiršau“ tipo raketa, kuri gali sunaikinti taikinį 5 km atstumu ir 3,5 km aukštyje.
Švedų sukurta artimojo nuotolio oro gynybos sistemos RBS-70 veikimo principas paremtas valdymo spinduliu, t.y. kuriamas lazerio koridorius, kuriuo skrieja raketa. Šį koridorių valdo taikytojas, jis privalo visą laiką sekti oro taikinį, kol raketa sunaikins jį ar praskries pro šalį. Raketos veikimo aukštis – iki 4 km, taikinių naikinimo nuotolis – iki 5-7 km.
Norvegijos vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS veikimo nuotolis vidutiniškai siekia iki 40 km. Tačiau priklausomai nuo naudojamos raketos tipo, jis gali siekti ir 180 km. Ši sistema taikinius sėkmingai naikina ir daugiau kaip 15 km aukštyje.
Trumpai apie sistemą NASAMS
Norvegijos kariuomenėje vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS pradėta naudoti 1998 m. Po dešimtmečio sistema buvo patobulinta – NASAMS II buvo aprūpinta nauju galingesniu radaru, paleidimo platforma ir raketų konteineriai pradėti montuoti ant sunkvežimių.
2015 m. duomenimis, sistemos efektyvumas siekė 85-90 proc. Gal todėl ir neturėtų stebinti, kad šia sistema susidomėjo užsienio pirkėjai. Be Norvegijos šią sistemą įsigijo Omanas, Ispanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Patobulintą NASAMS II naudoja Suomija, Nyderlandai. Susidomėjimą sistema rodo Kroatija.
Per JAV prezidento inauguraciją Vašingtone 2005 m. NASAMS saugojo oro erdvę virš Baltųjų rūmų.
Taikinį šios sistemos raketa gali sunaikinti skrisdama maksimaliu 1 tūkst. m/s greičiu. Po šūvio sistema perkėlimui į kitą vietą paruošiama per tris minutes. Esant reikalui šį laiką galima sutrumpinti per pusę.
Taikiniams aptikti sistema naudoja JAV gamybos radarą MPQ-64F1, galintį sekti iki 72 taikinių vienu metu. Visos sistemos aptarnavimui reikia maždaug dvidešimties žmonių komandos.
Kol kas nežinia, dėl kurio sistemos varianto derėsis Lietuva. Abiejų sistemų kainos skiriasi. Neoficialiais duomenimis, vien sistemos NASAMS I vienos raketos paleidimas kainuoja apie 400 tūkst. JAV dolerių. Modernizuotos NASAMS II vienos raketos paleidimo kaina siekia iki 1,2 mln dolerių.
