Iš Rusijos kalėjimo paleista N.Savčenko tikisi aplankyti Lietuvą

„Aš labai norėčiau atvažiuoti į kiekvieną kaimyninę šalį. Tikiuosi, kad atvažiuosiu ir pas jus į svečius, tačiau ne viską spėsiu padaryti per pirmą buvimo laisvėje mėnesį, per pirmą dieną. Tačiau atvažiuosiu“, – BNS telefonu iš Kijevo sakė N.Savčenko.

Ukrainietė šią savaitę grąžinta į Kijevą prezidento Petro Porošenkos lėktuvu, praėjus dviem mėnesiams nuo jos nuteisimo Rusijoje.

N.Savčenko iškeista į du Rusijos karius Aleksandrą Aleksandrovą ir Jevgenijų Jerofejevą, kurie Ukrainoje buvo nuteisti už dalyvavimą kovos veiksmuose rytinėje šios šalies dalyje.

Karininkė dėkojo Lietuvai už palaikymą jos kalinimo Rusijoje metu.

„Ačiū jums už viską. Kiek kartų besakyčiau žodį „ačiū“, to neužtektų. Esu dėkinga kiekvienam Lietuvos žmogui už nuolatines šalies pastangas man padėti“, – kalbėjo N.Savčenko.

„Ačiū, kad jūs padarėte viską, kad tai suveiktų, kad mane paleistų. Aš mokysiuosi iš jūsų ir mes toliau tęsime tai kartu dėl tų ukrainiečių, kurie liko neteisėtai įkalinti Rusijoje“, – pridūrė ji.

Jeigu žmonėms reikės, būsiu ir prezidente

2014 metais N.Savčenko buvo išrinkta į Ukrainos parlamentą.

„Aš nežinau politikos, ten nedirbau, tačiau aš greitai mokausi. Kada išmoksiu ir galėsiu daugiau kalbėti apie politiką, tada galėsime išsamiau tai aptarti“, – teigė karo lakūnė.

„Neturiu ambicijos dėl ambicijos, nenoriu valdžios dėl valdžios. Noriu, kad valdžia būtų konstruktyvi ir gera. Darysiu viską, kad Ukrainos tauta gyventų gerai, tačiau kol kas neturiu sau atsakymo, kaip tai padaryti“, – kalbėjo ji.

Paklausta, ar turi planų ateityje dalyvauti Ukrainos prezidento rinkimuose, N.Savčenko sakė: „Neturiu ambicijos tapti prezidente, tačiau jeigu Ukrainos tauta pasakys man tenai eiti, aš eisiu“.

„Man nesvarbu, kur ir kaip, tačiau man svarbu, kad viskas būtų mano šalies naudai“, – pridūrė karininkė.

V.Putinas nevertas pasitikėjimo

N.Savčenko buvo sulaikyta 2014 metų vasarą. Ją Rusijos teisėsauga apkaltino prisidėjus prie dviejų rusų žurnalistų žūties, koregavus artilerijos ugnį Rytų Ukrainoje, kur kovėsi Maskvos remiami separatistai ir vyriausybinės Ukrainos pajėgos.

2016-ųjų kovą N.Savčenko nuteista kalėti 22 metus. Tiek teismo proceso metu, tiek kalėdama ji nuolatos organizavo bado streikus, neigė kaltę.

„Aš dar nežinau, kas man yra, nebuvau pas gydytoją ir neišgirdau jokios diagnozės, bet jaučiuosi gerai. Jėgų man užtenka“, – sakė N.Savčenko, paklausta, ar badavimai ir kalėjimas padarė įtakos jos sveikatai.

Ji teigė visąlaik tikėjusi, kad jai nereikės Rusijoje atlikti visos paskirtos bausmės.

„Aš neplanavau ten (į Rusiją) važiuoti nei 20-iai metų, nei apskritai planavau ten važiuoti. Todėl aš tikėjau. Taip, aš tikėjau, kad mane gali paleisti. (...) Mintys apie mirtį mane ten lankė kiekvieną dieną, tačiau aš maldavau, kad tai neatsilieptų neigiamai pačiai Ukrainai. O man buvo svarbi laisvė ir tomis sąlygomis mirtis taip pat buvo laisvės galimybė“, – kalbėjo N.Savčenko.

„Kada man dėl apsikeitimo kaliniais paskambino prezidentas Porošenko, vis tiek netikėjau iki galo, nes dalis sprendimo buvo Rusijos prezidento pusėje, o šitas žmogus nevertas pasitikėjimo, tai jau tikrai“, – sakė ji.

„Vis dėlto neturiu teisės kažką teisti ir sakyti, kad kažkas kažko nepadarė pakankamai, kad mane išlaisvintų. Aš juk laisva ir man viskas gerai. Visiems galiu tik padėkoti“, – teigė Ukrainos karo lakūnė.

Lietuva buvo pirmąja šalimi Europos Sąjungoje, kuri po N.Savčenko nuteisimo paskelbė vadinamąjį „Savčenko sąrašą“. Tuomet nepageidaujamais asmenimis Lietuvoje pripažinti Rusijos pareigūnai, prisidėję prie jos įkalinimo.

Be to, Lietuvos diplomatas Rusijoje buvo vienas iš keliolikos valstybių atstovų, tiesiogiai stebėjęs N.Savčenko teismo procesą.

„Jūs nuostabus žmonės ir labai man padėjote. Aš norėčiau pasakyti, kad Lietuva yra artima Ukrainos kaimynė ir draugė“, – sakė ukrainietė.