Į Graikiją Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis buvo išlydėtas penktadienį. Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba, VSAT Aviacijos valdybos pasieniečiai operacijoje „Poseidon Sea 2016 – Rapid Intervention“ dalyvaus nuo birželio 1-osios iki liepos 31 d. Į misiją išvyko 13 Aviacijos valdybos Skrydžių skyriaus pareigūnų.
Dėl tokio žmonių skaičiaus ir sudarytų skirtingų darbo grafikų, taip pat dėl būtinos į operaciją nugabenti specialiosios įrangos bei priemonių, reikalingų techninei sraigtasparnio priežiūrai, į Lesbo salą minėti pasieniečiai išvyko skirtingu laiku ir skirtingomis priemonėmis. Dalis pasieniečių iškeliavo tarnybiniu mikroautobusu, kiti atskris sraigtasparniu „Eurocopter 135“.
Operaciją „Poseidon Sea 2016 – Rapid Intervention“ organizuoja Operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos išorės sienų valdymo agentūra FRONTEX, kuri skirs konkrečias užduotis į nuolatinę bazavimosi vietą atskrisiančiam VSAT sraigtasparniui ir jo įguloms.
Tokiose tarptautinėse operacijose Viduržemio jūros regione Lietuvos pasieniečių sraigtasparnių įgulos jau yra dalyvavusios nuo 2008-ųjų iki 2012 m. bei 2015 m.
Lietuviai fiksavo ir rekordus
VSAT sraigtasparnis Lesbo saloje buvo dislokuotas ir pernai. Tąkart vienintelis iš Lietuvos žiniasklaidos Lietuvos pareigūnus Graikijoje aplankęs lrytas.lt pasakojo, ką ir kaip prisideda lietuviai, kontroliuodami migrantų srautų.
Orlaivio įgulos vadas Darius Kazlauskas tąkart pasakojo, kad misijos pradžioje lietuvių sraigtasparnis gaudavo pačių įvairiausių užduočių. Tačiau pabėgėlių srautams nemažėjant, VSAT sraigtasparnio pilotų pagrindinė užduotis liko paieška ir gelbėjimas.
„Turime stebėti, kad pabėgėlių valtys saugiai pasiektų krantą. Jeigu matome, kad kuri nors valtis apsemta, kad jai ir ja plaukiantiems žmonėms kilo problemų, mes koordinuojam veiksmus, nelaimės rajoną iškviečiame laivus ir jiems teikiame informaciją“, – Lesbo saloje susitikęs su lrytas.lt žurnalistu pasakojo sakė D.Kazlauskas.
Milžiniški migrantų srautai į Lesbo salą tuomet plūdo iš čia pat esančios Turkijos. Egėjo jūroje esančios salos krantus siauriausioje vietoje šiaurinėje pusėje nuo Turkijos krantų skiria vos 9-10 km.
Rytinę pakrantę nuo Turkijos skiria apie 20 km. Tačiau net ir toks atstumas nestabdė migrantų. Susigrūdę į pripučiamas valtis, rizikuodami savo gyvybėmis jų tūkstančiai kasdien bandė pasiekti Europos Sąjungos sieną.
Tąkart su Lietuvos pasieniečiais palei Lesbo salos krantus sraigtasparniu patruliavęs lrytas.lt žurnalistas tapo ir liudininku, kaip per 3,5 valandos buvo užfiksuotas į Europos Sąjungą plūstančių migrantų rekordas – buvo suskaičiuotos net 28 žmonių perpildytos valtys, atplaukusios į Graikiją. Vidutiniškai kiekvienoje buvo po 50 – 60 žmonių.
Viską stebėjusi akis
Lietuvos pilotų darbo diena prasidėdavo dar neprašvitus. Prieš 5 val. ryto lietuviai jau būdavo Mitilėnės (Lesbo salos sostinė) oro uoste. Į orą sraigtasparnis kas rytą pakildavo apie 5 val. 30 min.
Lietuvių orlaiviai yra aprūpinti modernia technika. Didžiuliams jūros plotams iš 600 metrų aukščio apžvelgti lietuviai naudojo galingas dienines ir naktines kameras, termovizorių.
„Paskirta tam tikra zona. Esame pasirengę žemėlapius pagal sienos koordinates, gauname užduotis ir ten patruliuojame. Patruliavimas užtrunka 3,5 valandos. Kartais būna, kad mus pakelia jau grįžus iš patruliavimo. Kylame vėl ir vykdome paieškos bei gelbėjimo operaciją.
Netgi būna, kad pats patruliavimo skrydis staiga virsta paieškos ir gelbėjimo operacija. Gaunamas nelaimės signalas, skrendame į tą rajoną ir vykdome paiešką, surandame objektą ir koordinuojame laivų judėjimą. Paties gelbėjimo nevykdome. Esame tik akis, kuri stebi tą procesą“, – pernai Lesbo saloje lrytas.lt pasakojo D.Kazlauskas.
Kartu su trimis lietuviais įgulos nariais – orlaivo vadu, antruoju pilotu ir operatoriumi – visada skrisdavo Graikijos pakrančių apsaugos pareigūnas. Prireikus jis bendraudavo su sausumoje likusiais kolegomis, perduodavo jiems lietuvių užfiksuotas koordinates, palaikydavo ryšį su praplaukiančiais laivais ar koordinuodavo jų judėjimą į Lietuvos pilotų nurodytus taškus.
Po rytinio skrydžio įgula atsipalaiduoti negalėdavo. Bet kurią akimirką sraigtasparnis galėdavo būti vėl iškviestas vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijos.
Tokių atvejų yra buvęs ne vienas.
Kadangi įgulos keisdavosi kas antrą parą, pilotai rasdavo laiko ir pakeliauti po salą.
Lesbo sala nėra labai didelė. Iš pietuose esančios salos sostinės Mitilėnės iki šiaurinės pakrantės – vos 65–70 km.
