„Schulzas besąlygiškai sako, kad Europos Žmogaus Teisių
Teismo sprendimas turi būti įgyvendintas, ir jis kaip vienos iš
svarbiausių Europos Sąjungos institucijų pirmininkas pats
asmeniškai rūpinsis tuo klausimu“, – BNS sakė R.Paksas.
Šiuo klausimu gegužės pradžioje jis buvo susitikęs su Europos
Parlamento pirmininku.
Po to susitikimo M.Schulzas parašė laišką Europos Tarybos
generaliniam sekretoriui Thorbjornui Jaglandui,
prašydamas jį informuoti apie Europos Žmogaus Teisių Teismo
(EŽTT) sprendimo įgyvendinimą dėl R.Pakso.
„Būdamas vienos iš ES institucijų pirmininkas, manau, kad
visų svarbiausia, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai
būtų visiškai vykdomi“, – rašoma Europos Parlamento vadovo
laiške, kurį BNS perdavė „tvarkiečių“ atstovai.
Pasak R.Pakso, M.Schulzas yra davęs pavedimą EP Konstitucinių
reikalų ir Teisės reikalų komitetams, kad šie atsakytų, ar
Europos Sąjungos narėje gali būti taip delsiama įgyvendinti
EŽTT sprendimą.
Vis dėlto „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis teigė manąs, kad
Lietuvos politikai neleis jam dalyvauti rinkimuose, jeigu teismo
sprendimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas nesiims
sankcijų prieš Lietuvą.
„Jei ir toliau tęsis toks tolerantiškas tūpčiojimas, tai
čia dar ilgam atsidės, kol esu konkurentas politinėje arenoje. Bet
jeigu Ministrų komitetas išreikš poziciją, kad čia yra
sistematinis ir šiurkštus Europos sutarčių laužymas, ir pradės
taikyti Lietuvai sankcijas, aš manau, kad po savaitės viskas būtų
sutvarkyta“, – kalbėjo R.Paksas.
Vienas aktyviausių EŽTT sprendimo R.Pakso atžvilgiu kritikų
konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtino, jog kartą sulaužius
priesaiką daugiau prisiekti neturėtų būti galima. Tačiau jis
pabrėžė gerbiantis EŽTT sprendimą ir teigė, kad Lietuva
galėtų leisti R.Paksui dalyvauti rinkimuose, tačiau ne tokiomis
švelniomis sąlygomis, kaip reikalauja pats „tvarkietis“.
K.Masiulio teigimu, R.Paksas turėtų būti renkamas tik į
Seimą.
Konservatorius atmetė europarlamentaro kritiką, kad Lietuvos
politikai bijo leisti jam dalyvauti rinkimuose dėl konkurencijos
baimės.
„Man atrodo, kad kai kurie asmenys, kaip R.Paksas, kaip Eligijus
Masiulis, jie politikoje yra labai mažai konkurencingi, ypač po
R.Pakso skandalo pastarojo. Aš net negaliu suvokti, kaip galima
tikėtis, kad žmonės balsuos ne tik už priesaiką sulaužiusį, bet
ir prekyba poveikiu įtariamą asmenį“, – sakė K.Masiulis.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004
metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą
netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms
reikalinga konstitucinė priesaika. Anot teismo, norint pakeisti šią
nuostatą, būtina taisyti Konstituciją. Priimti tokią pataisą
Seime vis neužtenka balsų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metų sausį konstatavo,
kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose
iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.
Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R.Paksui atvertų
kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą
prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Kabinetas Lietuvai pritaikė
vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.