Ministerija vidaus auditą planuoja baigti liepos 15 dieną.
„Jei bus aptikti pažeidimai, bus sprendžiamas ligoninės vadovų atsakomybės klausimas“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo sveikatos apsaugos ministro Juro Poželos patarėja Ligita Poškaitė-Balkauskė.
L.Poškaitė-Balkauskė neatmetė, jog šiurkščių pažeidimų atveju gali būti svarstomas KKL vadovybės atleidimas: „Atsižvelgiant į audito išvadas, bus priimti sprendimai“.
G.Abeciūnas ir K.Grigonis iki šiol eina pareigas ligoninėje, nepaisant to, kad jie yra įtariami piktnaudžiavimu.
Ministerijos atstovai aiškino negalintys nušalinti nuo pareigų KKL direktoriaus, nes jis nėra valstybės tarnautojas. Tokiais atvejais nušalinimą gali inicijuoti prokurorai, vadovaujantys ikiteisminiams tyrimams. Tačiau Generalinės prokuratūros prokuroras Gintas Ivanauskas, vadovaujantis D.Gineikaitės ir ligoninės vadovų korupcinės bylos tyrimui, nušalinimui neįžvelgia priežasčių.
Pasipylė kartligiški skambučiai
2015 metų gruodžio 19 dieną Kaune girta avariją sukėlusi ir karštligiškai pagalbos ieškojusi D.Gineikaitė ne tik pati įklimpo į korupcijos liūną, bet įklampino ir medikus. Bylos dalyviai savo kaltę neigia, tačiau juos prie sienos remia pokalbių telefonu įrašai ir kiti įkalčiai.
Aiškėja galimas nusikaltimo scenarijus. D.Gineikaitė, po eismo įvykio įpūtusi į policijos alkoholio matuoklį 1,66 promiles (vidutinis girtumo laipsnis), paskambino G.Abeciūnui. Avarijoje dalyvavęs vairuotojas Adomas Sabaliauskas ir patruliai girdėjo, kaip Nacionalinės žemės tarnybos vadovė šaukia: „Ištrauk mane!“. Po skambučio ji nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę ir davė joje kraują, siekdama nuginčyti policijos matuoklio parodymus.
G.Abeciūnas, pažįstantis D.Gineikaitę dar nuo tų laikų, kai ji dirbo Kauno savivaldybėje juriste ir kuravo sveikatos sritį, esą susisiekė su K.Grigoniu, o pastarasis paskambino KKL Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriaus laikinajam vedėjui Artūrui Šulniui.
Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus A.Šulniaus, ar jam telefonu skambino KKL direktoriaus pavaduotojas K.Grigonis ir liepė sukeisti kraujo mėginius, gydytojas išliko paslaptingas: „Pareigūnams pažadėjau, kad nieko nepasakosiu.“ Byloje liudijęs A.Šulnius nepaneigė, kad teisėsaugai išklojo visą tiesą apie asmenį, mėginusį įtraukti jį į nusikaltimą. Į nešvarų reikalą galėjo būti įvelta ir viena ligoninės slaugių.
Gudrus planas neišdegė?
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai gydymo įstaigoje aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne. Manoma, kad kitą dieną ji vėl atvyko į KKL ir antrą kartą davė kraują. Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti – paliktas „nulinis“ mėginys, o tas, kuriame yra promilių – sunaikintas.
„Niekam spaudimo aš nedariau. Tikiuosi, tyrimas bus objektyvus“, – tvirtino K.Grigonis. Anot G.Abeciūno, įtarimai dar nereiškia kaltės įrodymo.
Gydymo įstaigos vadovai įtariami piktnaudžiavimu, o D.Gineikaitė – kurstymu ir padėjimu piktnaudžiauti.
D.Gineikaitės apgadinto visureigio vairuotojas A.Sabaliauskas prisiminė, kad valdininkė primygtinai prašė nekviesti policijos, o kad prašymas skambėtų įtikimiau, išsitraukė pluoštą 50 eurų banknotų.
Anot A.Sabaliausko, NŽT vadovė buvo susivėlusi, svirduliavo, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Po skandalo D.Gineikaitė buvo atleista iš NŽT vadovės pareigų. Ji sumokėjo administracinę 1,3 tūkst. eurų baudą ir neteko teisės vairuoti transporto priemones pusketvirtų metų.
