Šiuo metu privalomai 9 mėnesių tarnybai kviečiama iki 3 500 jaunuolių, didinti šaukiamųjų skaičių šių metų kovą paragino Valstybės gynimo taryba, taip pat pasiūliusi šauktinių kariuomenę sugrąžinti visam laikui.
Jei Seimas pritars pataisoms, 2022 m. krašto apsaugos sistemoje maksimaliai tarnaus iki 30 210 asmenų – beveik iki 9 tūkst. daugiau, nei numatyta šių metų kariuomenės struktūroje.
Palyginti su 2016 m., profesinės karo tarnybos karių skaičių iki 2022 m. numatoma padidinti nuo 9-10 tūkst. iki 14-19 tūkst. Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, kasmet į profesinę karo tarnybą bus kviečiama nuo 600 iki 1000 karių.
Karių savanorių aktyviojo rezervo skaičių siekiama padidinti nuo 4,8-6,3 tūkst. 2016 m. iki 5,5-6,3 tūkst. 2022 m. Pratybose ir mokymuose dalyvausiančių parengtojo rezervo karių skaičius didės nuo 500-2 000 iki 2-4 tūkst.
Buvusios krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės teigimu, svarstymų metu derėtų padidinti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvausiančių šauktinių skaičių – to, anot Seimo narės, reikia ruošiant kariuomenės rezervą.
„Aš kalbėjau ir su kariuomenės vadu, jis minėjo, kad labai norėtų plėsti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus būtent aukštosiose mokyklose, kurios nėra karinės mokyklos“, – Seime kalbėjo R. Juknevičienė.
Iki 2021 m. taip pat planuojama „Geležinio vilko“ brigadą papildyti logistikos batalionu, o šiemet įsteigtą motorizuotą pėstininkų brigadą „Žemaitija“ papildyti papildomais pėstininkų ir artilerijos batalionais.
Pirmasis pateiktų pataisų svarstymas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete numatomas birželio 14 dieną.
