Šiuo metu privalomai 9 mėnesių tarnybai kviečiama iki 3 500
jaunuolių, didinti šaukiamųjų skaičių šių metų kovą paragino
Valstybės gynimo taryba, taip pat pasiūliusi šauktinių kariuomenę
sugrąžinti visam laikui.
Jei Seimas pritars pataisoms, 2022 m. krašto apsaugos sistemoje
maksimaliai tarnaus iki 30 210 asmenų – beveik iki 9 tūkst.
daugiau, nei numatyta šių metų kariuomenės struktūroje.
Palyginti su 2016 m., profesinės karo tarnybos karių skaičių
iki 2022 m. numatoma padidinti nuo 9-10 tūkst. iki 14-19 tūkst.
Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, kasmet į profesinę
karo tarnybą bus kviečiama nuo 600 iki 1000 karių.
Karių savanorių aktyviojo rezervo skaičių siekiama padidinti
nuo 4,8-6,3 tūkst. 2016 m. iki 5,5-6,3 tūkst. 2022 m. Pratybose ir
mokymuose dalyvausiančių parengtojo rezervo karių skaičius didės
nuo 500-2 000 iki 2-4 tūkst.
Buvusios krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės teigimu,
svarstymų metu derėtų padidinti jaunesniųjų karininkų vadų
mokymuose dalyvausiančių šauktinių skaičių – to, anot Seimo narės,
reikia ruošiant kariuomenės rezervą.
„Aš kalbėjau ir su kariuomenės vadu, jis minėjo, kad labai
norėtų plėsti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus būtent aukštosiose
mokyklose, kurios nėra karinės mokyklos“, – Seime kalbėjo R.
Juknevičienė.
Iki 2021 m. taip pat planuojama „Geležinio vilko“ brigadą
papildyti logistikos batalionu, o šiemet įsteigtą motorizuotą
pėstininkų brigadą „Žemaitija“ papildyti papildomais pėstininkų ir
artilerijos batalionais.
Pirmasis pateiktų pataisų svarstymas Seimo Nacionalinio saugumo
ir gynybos komitete numatomas birželio 14 dieną.
