Tujos – ne tvora. Jas iškirtus būtų padaryta nepataisoma žala gamtai, visuomenei ir miestui.
Užsigrobę ne vieną arą valstybinės žemės, tokiais aiškinimais jau daugiau nei dešimtmetį peni sostinės valdžią ir tikrintojus turtingi vilniečiai.
Ir visa tai vyksta ne kokiame užkampyje, o Žvėryne, Birutės gatvėje, – Seimo pašonėje.
Atrodo, kad šią vietą aplenks ir ryžtingi visą gegužės mėnesį vykstančios akcijos „Tvora“ rengėjai. Juk paupys ne tvoromis, o tujomis aptvertas.
Tako projektas įstrigęs
Savivaldybė, garsiai skelbianti, kad grąžina Nerį miestui, prieš kelis mėnesius pradėjo pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Baltojo iki Vingio parko tiltų projektavimą.
Projektuotojai nė nenumanė, į kokią kebeknę įlips. Darbas sklandžiai vyko tol, kol buvo pasiektas Žvėrynas. Tik iš pradžių atrodė, kad nebus sunku iškirsti prie sklypų pasodintas ir spėjusias suaugti tujas.
Pradėję žymėti medžius, kuriuos reikia iškirsti, specialistai ir susidūrė su pasipriešinimu. Jo nepavyksta įveikti jau nuo 2005-ųjų.
Neteisėtų statinių nėra!
„Gėda stebėti Lietuvos valstybės bejėgiškumą, kai niekaip nesugebama apginti viešojo intereso ir sudaryti vilniečiams sąlygų laisvai naudotis Neries pakrante“, – piktinosi Žvėryno bendruomenės pirmininkė Danutė Jokubėnienė.
Dar 2005 metais penkių namų valdų Birutės gatvėje savininkai buvo įpareigoti nukelti tvoras ir atlaisvinti neteisėtai užimtą žemę. Tuometė Vilniaus apskrities viršininko administracija po trejų metų šį reikalavimą pakartojo.
Dviejų sklypų šeimininkai reikalavimui pakluso, tačiau trijų – ne. Tik jie elgiasi gudriau. Būsimajam pėsčiųjų ir dviračių takui kliūtis – nebe tvoros, o tujos ir pušys, kurios suaugusios tankia siena, kad praeivių akys nematytų, ką sklypų šeimininkai veikia užgrobtoje žemėje.
Gyvatvorė jau aukštesnė už žmogų, o savavališkai užimtą žemę juosusi metalinė tvora nulenkta ir nebesiekia 1 metro.
Tad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) pareigūnai nusiplauna rankas. Esą neteisėtų statinių nėra. Juk medis – ne statinys.
VTPSI Žvėryno bendruomenei dar prieš trejus metus atsakė: visos teisminės procedūros atliktos ir vykdomieji raštai perduoti antstoliams.
Karuselė ir vėl sukasi
Prieš metus po kreipimosi į savivaldybės administraciją Žvėryno bendruomenė buvo susitikusi su valdžios atstovais.
„Mums tikino, kad projektuojant taką visos tos gyvatvorės bus pašalintos, valstybinė žemė atlaisvinta. Na, manėme, dešimt metų laukėme, palauksime dar šiek tiek. Dabar vyksta pakrančių tvarkymo darbai, bet apie Žvėryną niekas neužsimena“, – apgailestavo D.Jokubėnienė.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus skyriaus darbuotojai po patikrinimo praėjusių metų pabaigoje tvirtino, kad žemgrobiai bus nubausti.
Anot D.Jokubėnienės, karuselė ir vėl sukasi.
Juk įstatymas reikalauja, kad nuobauda būtų skiriama ne vėliau kaip 6 mėnesiai nuo pažeidimo padarymo. Pažeidimas padarytas ne 2015-ųjų gruodį, o prieš 11 metų.
Viską kruopščiai matavo
NŽT atstovai kruopščiai išmatavo, kiek žemės užgrobta prie Neries. Pavyzdžiui, Birutės gatvės 18D namo savininkas Jevgenijus Kolasas tujomis ir pušimis apsodinęs 959 kvadratinius metrus valstybinės žemės.
Nors jis yra nekilnojamojo turto magnatas, užgrobtas plotas nėra didžiausias. Gretimo Birutės gatvės 18C namo šeimininkas, vienas didžiausių Panevėžio statybos tresto akcininkų Vygantas Sliesoraitis, užėmęs 1249 kvadratinius metrus jam nepriklausančios žemės. Dar daugiau – 1282 kvadratinius metrus – gyvatvore ir žema vielos tinklo tvora užėmęs Birutės gatvės 18B namo šeimininkas.
Apšnerkš sutvarkytą žemę
Nesutinkantys grąžinti žemės vilniečiai tikina, kad daug metų puoselėjo teritoriją, kurią atidavus visiems naudotis ji netrukus bus apšnerkšta.
„Bet juk už aplinkos gražinimą bus dėkingi ne tik būsimos sveikatingumo trasos kūrėjai ir naudotojai, bet ir miesto valdžia“, – kalbėjo Žvėryne gyvenantis Vytautas Narbutas.
Jo žodžiais, visos kovos su nelegaliomis tvoromis vyksta ne dėl formalių priežasčių, jog nesilaikoma detaliojo plano, bet dėl to, kad darkoma gamta, apvagiama visuomenė, pažeidžiamos jos konstitucinės teisės.
Apskundė projektuotoją
Žvėryno bendruomenė visais įmanomais būdais kovoja, kad tvorų paupyje neliktų, o prieš porą metų įkurtas susivienijimas „Žvėryniečiai“ reiškia susirūpinimą, jog želdinius ketinama iškirsti.
Iš pėsčiųjų ir dviračių tako projektą rengiančios Lolitos Vileikienės susivienijimas mėgino iškvosti projekto smulkmenas, mėgino jai įrodyti, kad projektą būtina taisyti.
Savivaldybės administracijos direktorei Almai Vaitkunskienei „Žvėryniečiai“ apskundė projektuotoją aiškindami, kad projekte daug pažeidimų, jie esą slepiami nuo visuomenės.
Jų nuomone, projektuojant taką lyg statant gamyklą būtinas poveikio aplinkai vertinimas, be to, dėl atsiradusios naujos veiklos bus viršytos triukšmo lygio ribos.
Įpratę gyventi tyloje vilniečiai įsitikinę, kad taku be perstojo riedės dviračiai, vaikai važinėsis riedučiais, risnos bėgikai.
Tad kaip be tujų? Juk taką galima pastumti tolyn nuo užgrobtos žemės.
