Joje lauktume Italijos ar Vokietijos paramos – kaip dabar tikisi šios šalys, išgyvenančios pabėgėlių bei migrantų antplūdį. Tačiau, nors Lietuvos įsipareigojimą per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius vertina teigiamai, pirmiausia jis siūlo siekti, kad atvykusieji gerbtų Lietuvos valstybę, mokytųsi lietuvių kalbos ir žinotų tradicijas.
Pabėgėliai, pabrėžia diplomatas, ieško ne ekonominės gerovės, o saugumo. „Mes, kaip atsakinga tarptautinės bendruomenės narė, turime vadovautis tarptautinės teisės ir humanitarinės pagalbos principais, kaip mums padėjo Amerika, Vokietija, Britanija, Prancūzija po Antrojo pasaulinio karo, kai lietuviai buvo priversti palikti šalį dėl sovietų okupacijos‟, – sako V.Ušackas, apie pabėgėlius kalbėsiantis liepos 8-10 dienomis vyksiančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime.
Jo žodžiais, svarbu rodyti solidarumą su šalimis, kurios sulaukia daugiausia atvykėlių ir su kuriomis reikia dalintis ne tik Europos Sąjungos sėkme, bet ir atsakomybe „Neduok Dieve, jei mums reikėtų pagalbos – ar politinės, ar gynybinės, kilus grėsmei mūsų valstybės teritoriniam vientisumui ar saugumui, sulaukus žmonių antplūdžio iš Rytų, mes tikėtumės jų paramos. Todėl solidarumas yra abipusis. Turime galvoti ne tik kaip naudos, finansinės paramos gavėjai, bet ir kaip solidari, patikima, brandi ES bei NATO narė.‟
V.Ušackas atkreipia dėmesį į kitų kraštų patirtį – esą bėgantieji iš konfliktų zonų dažnai yra sumanūs ir verslūs žmonės, todėl adaptavęsi jie galėtų prisidėti prie mūsų gerovės kūrimo.
Atskirdamas pabėgėlius nuo ekonominių migrantų, jis pabrėžia, kad pastarieji Lietuvai reikalingi. Visų pirma dėl prastėjančios demografinės situacijos. „Lietuvos gyventojų skaičius per 15-20 metų gali sumažėti iki 1,9 mln.
Natūraliai kyla klausimas – kas mokės PVM, kas kurs pridėtinę vertę, kas mokės pinigus į valstybės biudžetą, kad būtų finansuojama sveikatos apsauga, švietimas ir kariuomenė?‟ – retoriškai klausia buvęs užsienio reikalų ministras ir ES ambasadorius Afganistane.
Todėl jis siūlo laikytis išmintingos ir subalansuotos imigracinės politikos, kuri leistų konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl talentų – ir Vakaruose mokslus baigusių lietuvių, ir kitataučių. Pavyzdžiui, švelninti reikalavimus leidimams gyventi ar dirbti Lietuvoje.
„Turime suprasti, kad su visais konkuruojame dėl protingų žmonių – su latviais, lenkais, estais, Didžiąja Britanija, Švedija ar Vokietija. Todėl turime būti kaip galima sumanesni, greitesni ir lankstesni, visų pirma išlaikydami mūsų pačių žmogiškuosius išteklius, bet ir pritraukdami kitus‟, – sako diplomatas.
