Iki metų pabaigos ketinama parengti atnaujinimo techninį projektą, o 2017-aisiais norima pradėti darbus, kuriuos finansuotų ES fondas ir miesto savivaldybė. Išankstiniais skaičiavimais, prireiks apie 800 tūkst. eurų.
Kauniečiai idėjų stygiumi turbūt nesiskundžia, tačiau ką jie šįkart gali patarti? Kalbant apie istorinės miesto vietovės atgaivinimą turbūt pirmiausia reikėtų pasiklausti urbanistų bei architektų nuomonės, nes kai kas gali užsimanyti B.Zalenso skulptūros „Poilsis“ vietoje matyti greitojo maisto restoraną, o jis turbūt nelabai pritiktų šioje Žaliakalnio vietoje.
Kai prasidėjo svarstymai apie Laisvės alėjos atnaujinimą, kokių tik idėjų nepažėrė sumanieji kauniečiai! Vieni norėjo šioje vietoje matyti šiuolaikišką konkę, kiti siūlė leisti važinėti automobiliais, o kai kam tokios mintys atrodė šventvagiškos.
Galiausiai viską lėmė profesionalūs architekto sprendimai ir tai turbūt visiškai teisinga. Juk gydytojai neklausinėja praeivių, kokius vaistus skirti nuo padidėjusio kraujospūdžio, o „Žalgirio“ treneriai nerengia aistruolių apklausos, kuriuos krepšininkus leisti į startinį penketuką.
Kita vertus, pati idėja pasiteirauti kauniečių nuomonės nėra prasta. Šiek tiek primena Šveicarijoje taikomą praktiką, kai, atrodytų, dėl labai paprasto klausimo rengiamas referendumas.
Galbūt vertėtų išsiaiškinti, ką kauniečiai mano apie mokyklų pertvarką, Centrinio knygyno nuomą, sporto klubų finansavimą arba net surengti balsavimą, kuriose gatvėse pirmiausia patiesti naują asfalto dangą.
Kalbant apie Kauko laiptų ir alėjos atnaujinimą jokių revoliucinių sprendimų net nereikia. Laiptai turėtų būti tokie, kad jais lipant niekas nenusisuktų kojos, o alėja turėtų tapti patrauklia pasivaikščiojimo vieta.
Miesto valdžia jau anksčiau galėjo bent iškirsti netoliese sužėlusius krūmynus, kurie tapo mėgstama valkatų prieglobsčio vieta. Tokiam tikslui daug pinigų nereikia – tai ne „Mokslo salos“ ar Panemunės tilto statyba, o alėja jau atrodytų patraukliau.
Kur kas sunkesnis galvosūkis, ką daryti su Kauko alėjoje pastatytu paminklu, skirtu Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo garbei. Jį prieš kelerius metus pastatė aktyvus vietos gyventojas L.Savickas-Pelėda, tačiau po kauniečio mirties niekas akmeniu nebesirūpina.
Meninės vertės paminklas neturi, o suskaldyti šalies nepriklausomybei skirtą simbolį būtų lyg ir nepagarba nuoširdžiai žaliakalniškių iniciatyvai. Galbūt vertėtų vietos gyventojų pasiteirauti, kaip elgtis šioje situacijoje?
Tuo tarpu savivaldybės tarnautojai turėtų būti budrūs vertindami pastato, kuris turėtų iškilti legendinio „Kauko“ restorano vietoje, projektą. Tikėkimės, šioje vietoje neiškils naujas stiklainis, kuris užgožtų net atgimusią alėją.
Nepaisant visų abejonių galima pasidžiaugti, kad atkreiptas dėmesys į dar vieną Kauno skaudulį. Net jeigu nepavyks surasti pribloškiančios idėjos Kauko alėjos atnaujinimui, bet kokie pokyčiai bus geriau negu jos prieigose augantys šabakštynai ir fontanas be vandens.
„Laikinoji sostinė“
