Kas ką ištvirkino: verslininkai politikus ar atvirkščiai?

Darius Mockus svečiuodamasi LTV pokalbių laidoje paliko neblogą įspūdį, ar ne taip? Tikriausiai ne vienas po laidos bent sau mintyse burbtelėjote, kad esą ne tokie jau ir pabaisos tie oligarchai.

Daugiau nuotraukų (1)

Edvardas Čiuldė

Jun 6, 2016, 7:03 AM, atnaujinta May 22, 2017, 9:44 PM

O kas jums sakė, tačiau, kad oligarchai yra nesimpatiški žmonės ? Jeigu kažkam būtų įdomi mano nuomonė, drąsiai pareikščiau, kad oligarchai pagal žavingumą yra antroji žmonių kategorija iškart po Nekaltųjų mergelių instituto auklėtinių.

Į viešumą prasprūdo žinia, kad skandalo epicentre atsidūręs koncernas „MG Baltic“ pasamdė viešųjų ryšių bendrovę, kurios ekspertai savo ruožtu pasiūlė, kad gelbstint pašlijusią reputaciją jau laikas būtų nutraukti tylą, pačiam koncerno prezidentui ryžtantis atsakyti į susikaupusius klausimus viešai.

Klausinėjamas E.Jakilaičio D.Mockusi išties pademonstravo ne mažesnį sugebėjimą nieko nepasakyti, parodydama savo pavyzdžiu, kad iškalbos dovana yra duota dar ir tam, kad galėtum nuslėpti savo mintis, nes, žinia, į suktus žurnalisto klausimus atsakinėdamas nerangus kalboje žmogus gali prasiplepėti daugiau nei reikia.

Berods jau esu sakęs, kad „MG Baltic“ vedantieji asmenys yra žavingų manierų elegantiški žmonės, be visa ko kito išmokę ir savo klientus stilingai rengtis, plėtodami holdingo „Apranga“ verslą. Be jokios abejonės, mėgstamiausias jų laisvalaikio užsiėmimas – pratybos lauko teniso kortose, čia susitinkant su reikalingais žmonėmis ir bendraujant tarp savųjų.

Kita vertus, užstojęs sumaišties metas bent šių eilučių autoriui yra įdomus dar ir tuo, kad visa eilė dirbtinai išpūstų reiškinių, kartais įgijusių neadekvatų pavidalą forsuojamų piniginių injekcijų ir infekcijų būdu, kaip atrodo, vėl grįžta į savo prigimtinę vietą, žinomos sąvokos atgauna prigimtinį svorį. Tarkime, liberalų sąjūdžio galimybės vėl matuojamos balansavimu ant 5 proc. ribos, kas dar nėra joks grįžimas prie parašos o tik įpareigojimas neužmiršti kuklumo dorybės.

Savo ruožtu išdėvėta iki skutų, tapusi jau komišku užkeikimu oligarcho sąvoka, kaip atrodo, bent iš dalies susigrąžina pirmapradį rimtumą, nes iš tiesų politinės valdžios, didžiulių pinigų ir žiniasklaidos susitelkimą vienose rankose neišeina niekaip kitaip pavadinti kaip oligarchijos užgimimo vardu.

Žinoma, čia privalome prisiminti tą išlygą, kad žiniasklaidos verslas savaime neturi kokio nors gravitacinio sindromo į oligarchijos pusę, dar daugiau, galima pasakyti net taip, kai žiniasklaida tampa oligarchijos sudedamąja dalimi tik tada, kai praranda verslo pobūdį ir patampa jėgos priemone, kai demokratijos sargybinio statusas vienaip ar kitaip yra išmainomas į privačios valdos kiemsargio statusą. Tačiau vieno dalyko vis tiek nesuprantu, neįsikertu, nežinau, tiesą sakant. jausdamas dėl tokio nežinojimo labiau palaimą nei nerimą ( čia būtent tas atvejis, kai žinojimas sendina, o nežinojimas leidžia išsaugoti džiaugsmingą infantilumą). Vis dėlto, ar iš tiesų yra taip, kad Lietuvoje neįmanomas joks didesnio verslo plėtojimas nesuperkant krūvomis politikų, partijų, neduodant duoklės įtakingiems valstybės tarnautojams?

Jeigu yra tik tokios nerašytos, bet nekeičiamos taisyklės, tai verslininkų gaila kaip bet kokiu atveju nukentėjusios pusės, nes šiomis aplinkybėmis pelnyti milijonai yra sunki sąžinės našta. O galbūt yra taip, kad politinės klasės gundytojai yra kaip tik tie siekiantys pergudrauti konkurentus verslininkai, kurie ieško lengvesnių kelių užkurti savo verslui, nejaučia didesnių skrupulų dėl pasirenkamų priemonių, bet anksčiau ar vėliau prieina liepto galą.

Iš tiesų, bet kokios sistemos analizėje beveik neįmanoma nustatyti tai, kas yra pirmiau – dalis ar visuma, visuma ar dalis, tačiau daug aiškiau galima pasakyti, kad aptartas verslo ir politikų susirakinimo korupcinėje pozoje modelis yra rusiškojo stiliaus demonstravimas.

Nerodysiu pirštais, bet kyla toks įspūdis, kad tik pakrapščius vakarietiškai nulakuotą paviršių čia greit pasimato rusų burlioko mentalitetas ir rytietiški kompleksai. Užsiėmimai lauko tenisu negali pakeisti daiktų prigimties.

Viena pikta poetė yra pasakiusi, kad tikrasis Lietuvos elitas yra mokytojai. Poetė – pikta, bet jos žodžiai – labai teisingi. Ypač jeigu kalbame apie vyresniosios kartos Lietuvos mokytojus su jų fanatišku pareigos jausmu ir pasišventimu.

Tai, kad ant utelėtos galvos užsimovei nupudruotą peruką, tavęs dar nedaro elito atstovu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.