„Perėjau dvi saugumo patikras oro uoste, bet į lėktuvą nebuvau įleistas. Niekas nieko nepaaiškino, tik pakišo lapą, kad Didžiojoje Britanijoje esu nepageidaujamas.
Jei Lietuva man jokių priekaištų neturi, tai tegul leidžia skristi, o jau vietoje tegul britai sprendžia“, – dar oro uosto laukimo salėje sėdėdamas ir negalėdamas atsipeikėti iš netikėtumo apie situaciją žurnalistams tuomet pasakojo pats istorijos herojus.
Lietuviai priekaištų neturėjo, liepė klausti britų
„Daugiau niekas manęs nieko neklausė, pasienio kontrolės pareigūnai taip pat man jokių priekaištų neturėjo, bet laipinimo metu atsisakyta mane įleisti į lėktuvą. Tuomet išgirdau, kad į lėktuvą nepateksiu, nes britai manęs nenori įsileisti“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad anksčiau jokių problemų nei su Lietuvos, nei su Didžiosios Britanijos teisėsauga nėra turėjęs.
„Britanijai nesu skolingas jokių mokesčių ar pan., tad neįsivaizduoju, kas čia nutiko“, – pasakojo vyras ir pridūrė, kad stengėsi su oro uosto personalu bendrauti kuo taktiškiau ir ramiau.
Vyras paprašė pateikti oficialų dokumentą, kodėl jis nėra įleidžiamas į lėktuvą. Ši procedūra užtruko, nes nė vienas oro uosto darbuotojas nenorėjo pateikti oficialaus situacijos paaiškinimo ir patvirtinti jo antspaudu su tos dienos data ir savo parašu. Galiausiai vis tik oro uosto darbuotojai įteikė informacinį lapą, kur parašyta, kad jei jis turi klausimų, gali kreiptis į tam tikras Didžiosios Britanijos institucijas. Tą kaunietis ir padarė, o D.Britanijos pareigūnų atsakymas – nustebino.
Britai paaiškino, kas nutiko
Praėjus kelioms savaitėms po incidento, Evaldas V. gavo paaiškinimą iš D.Britanijos, kad jis nebuvo įleistas į lėktuvą todėl, kad kažkas pateikė neteisingus jo asmens duomenis ir D.Britanijos migracijos pareigūnai pamatę šią klaidą iš karto apie tai informavo Vilniaus oro uostą.
„Kaip man paaiškino, kažkas įvėlė klaidą Vilniaus oro uoste, kai suvedinėjo mano asmens duomenis ir dėl šios klaidos nebuvau įleistas į lėktuvą. Tai buvo blogai įvesti skaičiai, veikiausiai, gimimo data. D.Britanija man jokių pretenzijų neturi, bet kas dabar kompensuos atostogų išlaidas?“ – klausė pašnekovas.
Vyras pasakojo, kad išgirdęs D.Britanijos pareigūnų paaiškinimą, kreipėsi į Vilniaus oro uostą, bet jokio paaiškinimo dėl šios situacijos neišgirdo.
„Jie mane siuntinėjo iš vieno skyriaus į kitą ir vis gaudavau nurodymus skambinti telefonais, kuriais niekas nesivargina atsiliepti. Turiu visus bilietus ir kitus dokumentus, patyriau daug nuostolių, tad šito klausimo taip paprastai palikti nesiruošiu“, – kalbėjo Evaldas V.
Siūlo kreiptis į oro bendrovę
Tarptautinio Vilniaus oro uosto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė teigė, kad situacija jai žinoma, bet ją pakomentuoti gali tik antžeminio aptarnavimo įmonės „Baltic ground service“, kurios darbuotojai ir priėmė sprendimą, kad vyras negali iškristi.
„Baltic ground service“ Keleivių aptarnavimo skyriaus vadovė Alesia Aimontienė teigė, kad kol kas nėra gavusi informacijos apie Evaldo V. kreipimąsi į Vilniaus oro uostą.
„Apie tai, kad į mus buvo kreiptasi, neteko girdėti. Neturiu tokios informacijos. Kiek žinau apie šią situaciją, tai būtent tą dieną, kai keleivis neišskrido, mūsų darbuotojai jam talkino skambinant į migracijos tarnybas, siunčiant elektroninius laiškus“, – kalbėjo ji.
A.Aimontienė tikino, kad tokiais atvejais pats keleivis turėtų kreiptis į tą pačią aviakompaniją, kuri turėjo jį skraidinti į Londoną: „Oro bendrovė tuomet pradėtų tyrimą, kreiptųsi į antžeminio aptarnavimo bendrovę ir mes pateiktume visus turimus duomenis.“
Ar kas nors atlygins nuostolius?
Kaunietis Evaldas V. teigė patyręs nemažai nuostolių dėl to, kad jo kelionė prasidėjo ir baigėsi Vilniaus oro uoste, – dėl bilietų ir viešbučių rezervacijų.
Teisininkė Asta Bajorienė komentuodama situaciją sakė: „Iš papasakotos istorijos susidaro įspūdis, kad tai būtų paprasčiausias ginčas dėl nuostolių atlyginimo. Geriausiai šį ginčą spręsti derybų būdu, o visi kiti keliai yra gerokai brangesni ir ilgesni. Jeigu gražiuoju susitarti nepavyksta ar kyla klausimų dėl kaltės buvimo ar pan., tuomet asmuo turi teisę kreiptis į teismą.“
A.Bajorienės teigimu, kadangi žmogus vyko atostogų, tad yra tikimybė, kad bus atlyginta ir moralinė žala: „Kalbame apie sugadintą poilsį ir neišsipildžiusius lūkesčius, tad veikiausiai galima kelti klausimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.“
