Sužinokite, kaip skautai augina lyderius

Mergina, kurianti laužus, keliaujanti į žygius, padedanti sunkiau gyvenantiems ir su savimi visad turinti gerą medžioklinį peilį. Sunku įsivaizduoti? Susipažinkite – Lietuvos skautijos Kauno krašto seniūnė Renata Grubinskė.

R.Grubinskė skautų organizacijoje yra jau daugiau kaip 17 metų, ji – Lietuvos skautijos Kauno krašto seniūnė.
R.Grubinskė skautų organizacijoje yra jau daugiau kaip 17 metų, ji – Lietuvos skautijos Kauno krašto seniūnė.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 7, 2016, 8:01 AM, atnaujinta May 22, 2017, 7:18 PM

Pasirodo, skautavimas prieinamas kiekvienam to nuoširdžiai norinčiam ir gali tapti nuotykingu laisvalaikio praleidimo, o galbūt – net gyvenimo būdu.

Skautų organizacijoje R.Grubinskė yra jau septyniolika su trupučiu metų.

„Kai atėjau, buvau 14–15 metų. Tuo metu turėjau labai įvairių užsiėmimų: lankiau ir dailės, ir karatė, ir šachmatų būrelius. Bet jie keitėsi, o štai ši veikla liko iki šiandienos, nepaisant to, kad keitėsi ir gyvenamosios vietos, ir aplinkybės.

Jau seniai skautauju Kaune. Kaunas visą laiką buvo tarsi skautybės židinys. Kai 1918–1919 metais Lietuvoje įsikūrė skautai, Vilniuje veikė Petras Jurgėla Jurgelevičius, kuris laikomas skautų Lietuvoje pradininku. Tik Vilniuje skautybė iš dalies buvo lenkiška – dėl tuometinės politinės padėties.

O Kaune buvo ta tikroji, lietuviškoji, skautybė. Su visomis mūsų Nepriklausomos Lietuvos tradicijomis.

Skautus, beje, labai rėmė ir Antanas Smetona. Tuo Kaunas ir skiriasi – pasižymi ypač giliomis skautavimo tradicijomis“, – laikinosios sostinės garbę apsakė skautė.

Kaune – kone 500 skautų

Pradėjusi kaip mokinė, dabar Renata jau yra Lietuvos skautijos Kauno krašto seniūnė.

„Laipsniai ir pareigos skautų organizacijoje yra daugiau garbės dalykas. Pareigos nėra atlygintinos kaip įmonėje.

Skautų įkūrėjas norėjo, kad vadovai už savo darbą negautų piniginio atlygio – pats žinių perdavimas jaunesniam skautui jau būtų jiems atlygis. Taip ir yra. Dirbame savanoriškais pagrindais.

„Padaryti karjerą“ skautuose? Laipsniai pasiekiami per laiką. Kaip ir visos organizacijos, skautija turi struktūrą. Skautai veikia skiltimis (nuo 5 iki 10 narių), skiltys sudaro draugoves (iki 30 žmonių), daug draugovių sudaro tuntus (dažniausiai 3 draugovės yra tuntas), o tuntai sudaro kraštus.

Skaičius nuolat auga, bet Kaune yra apytikriai 500 skautų“, – pasakojo mergina.

Skautai – linksmas ir rimtas žaidimas. Šiame linksmai rimtame žaidime, pasak Renatos, pilna nuotykių, naujovių, paslapčių. Nuotykis jaunam ir iššūkis suaugusiam. Skautų devizas – „Skautai – pramoga su tikslu“.

„Neįsivaizduoju nė vieno renginio ar stovyklos, kurioje nenutiktų kas nors įdomaus ar neišmoktum ko nors nauja. Net kai atrodo, kad kažką jau labai gerai žinai, gali ateiti vaikas ir tą patį padaryti kur kas geriau. Todėl skautavimas, stovyklos – dar ir nuolatinis mokymasis“, – neslėpė Renata.

Kodėl tiesia kairę ranką?

Be to, skautai – kaip didelė šeima. Anot merginos, vieni kitus jie vadina broliais ir sesėmis. Ar tokie draugiški skautai ir buitiniame gyvenime? Pavyzdžiui, panoręs apsistoti svečioje šalyje – rastum pas ką vien dėl to, jog esi skautas?

„Kai esi tokioje organizacijoje, kuriai priklauso apie 30 milijonų žmonių visame pasaulyje, bet kur gali rasti bendraminčių. Turime tam tikrus ženklus, pagal kuriuos galime vieni kitus atpažinti net ir kai nevilkime uniformos.

Pavyzdžiui, tiesiame kairę ranką, o saliutuojame dešine. Jei kitas žmogus supranta tavo saliutą ir pats yra skautas, – atsako tuo pačiu. Saliutuojama ištiesiant tris pirštus, tai reiškia skautų šūkį: „Dievui, Tėvynei ir artimui“. Tai – tarptautinis ženklas, tą patį reiškiantis visame pasaulyje.

Apie skautų saliutą pasakojama sena ir įkvepianti istorija. Vyko Vietnamo karas. Vienas amerikietis gulėjo sužeistas, neturėjo jis ir šovinių.

Jį aptiko vietnamietis, taigi, kaip priešo, amerikiečio laukė galas. Ir tuo metu jis sugalvojo tik viena – parodyti skautų ženklą. Jį supratęs vietnamietis paliko karį gyvą.

Jeigu iš anksto paprašysi, nakvynę rasi bet kurioje šalyje. Vien dėl to, kad esi skautas, kitas skautas tave priims. Bendruomenė labai širdinga“, – džiaugėsi skautė.

Šiuolaikiniai skautai, nepaisant aktyvios veiklos, vis viena susiduria su įsisenėjusiais stereotipais. Kaip ir seniau, daugelis vis dar mano skautus esant kažkuo panašiu į pionierius ar Antulio Donaldo sūnėnus, komikso piešinėliuose lakstančius su skautų uniformomis.

Skautai – ne pionieriai

„Dabar turime itin daug veiklos. Seimas paskelbė 2018 metus – skautų judėjimo metais. Kaunas labai stiprus savo istorija, tad medžiagos knygai apie skautus Lietuvoje nuo 1918 iki 2018 metų ieškome Kauno archyvuose.

Visuomenėje labai gaji nuomonė, kad skautai tik stovyklauja. Kartą per savaitę išvažiuoja į mišką, sukuria laužą, dainuoja dainas. Ir neva viskas. Bet kuo aktyvesne veikla stengiamės užsiimti visus metus. Veikla, naudinga ir visuomenei. Dalyvaujame socialinėse akcijose, pilietinėse iniciatyvose. Štai ir Laisvės piknike stovėjo mūsų palapinė.

Kad ir projektas „Nuspalvink Lietuvą“ – ieškome neturtingų žmonių ir padedame jiems atnaujinti namus“, – veiklos sritis vardijo Renata.

Dabartinė karta – varškėčiai

Jei manote, kad skautuose merginai ne vieta, – klystate. Nors gimus skautų judėjimui jame iš pradžių dalyvavo vien berniukai, dabar Lietuvoje skautauja šiek tiek daugiau merginų nei vaikinų. Žinoma, kai kurios užduotys moterims vis dėlto yra iššūkis. Todėl R.Grubinskė pataria nebijoti prašyti vyrų pagalbos. Skautavimas, anot jos, abiem lytims turi padėti puoselėti savo prigimtines puses.

„O kartais užduotys pasirodo per sunkios ir jaunuoliams. Manau, projektas, visuomenėje pervadintas į „Verktinius“, parodė, kad šioji karta – tokie varškėčiai... Aišku, negalime absoliutinti, bet... Mes stengiamės žmogui visada padėti, kad ir kiek laiko jam reikėtų išmokti“, – neslėpė skautė.

Tačiau nereikia manyti, jog, norėdamas patirti skautų veiklos ar laukinio stovyklavimo džiaugsmą, tai gali padaryti tik visam gyvenimui tapęs skautu. Lietuvos skautų organizacija organizuoja ir stovyklas „Skautai neskautams“.

O stovyklaujantiems pirmą kartą Renata patartų kelis dalykus. Pirmiausia – norėti patirti nuotykį.

Tada, pasirūpinti tinkama, tvirta avalyne ir įsigyti čiužinuką bei miegmaišį. Nepamiršti higienos priemonių ir – tai ne mažiau svarbu – palikti namuose išmaniuosius prietaisus.

Išgyvenimo rinkinio sudedamosios dalys

Dėžutė, atspari vandeniui, popierius, atsparus vandeniui, pieštukas, ugnies skeltuvas, vata, tvarsčiai, skausmą malšinantys vaistai, kiti baziniai medikamentai, mini kompasas, švilpukas, veidrodis, vielinis pjūklas, multifunkcis įrankis, mini žvejybos rinkinys, siuvimo rinkinys, vinilo juosta, lipni juosta, neperšlampamas krepšys/lietaus apsiaustas, nailono virvė, rankų šildytuvas, padidinamasis stiklas, geras peilis, vandens dezinfekavimo tabletės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.