Trečiadienis buvo paskutinė diena, kai teisme liudijo Monikos mama Kristina. „Trokštu tik, kad būtų įvykdytas teisingumas bei apginti savo dukrelės garbę“, – teisme sakė moteris.
Trečiadienį teisme pirmąją dienos pusę baigėsi paskutinė Kristinos Sviglinskajos liudijimo diena. Kristinos advokatas Stigas Nilsenas paklausė, kaip ji jautėsi šios apklausos metu? „Nebuvo lengva,“ – pripažino Kristina. Visi sutinka, kad apklausoje Kristina pasirodė gerai. Ji kantriai atsakinėjo į pasikartojančius klausimus, pateiktus ir iš prokurorės, ir iš kaltinamojo gynėjo.
D.Lukoševičiaus gynėjas Aasmundas Sandlandas klausinėjo Kristiną apie tai, kur Monika miegojo, ar vilkėjo tuos pačius rūbelius, kaip ir dieną prieš žūtį, su kuo ji tą savaitgalį kalbėjosi „Skype“.
Gynėjas dar kartą išsamiai klausinėjo Kristinos ir apie Monikos asmeninę higieną, rankų prausimąsi ir savaitgalinį prausimąsi. Pareigūnas domėjosi ne tik Monikos, bet ir pačios Kristinos rūbais. Kodėl Kristina išmetė rūbus, kuriuos ji vilkėjo tą dieną, kai rado Moniką negyvą?
Posėdžio metu paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, batus policija iš Kristinos paėmė pačią pirmą dieną. Kristina gerai pamena, kad antrą valandą nakties, kai baigėsi jos apklausa policijoje 2011 m. lapkričio 14 d., šeimos draugas ją išnešė ant rankų, nes ji neturėjo apavo. Tada rūbais policija nesusidomėjo. Tai pasirodė keista ir pačiai Kristinai. Po kelių dienų Kristina rūbus išmetė, nes nenorėjo jokio prisiminimo iš tos dienos. Be to, rūbai buvo purvini ir kėlė blogus prisiminimus.
Atrodo, dabar pareigūnai to šiek tiek gailisi. Diržas buvo viena iš pagrindinių temų apklausose
Gynėjas taip pat uždavė daug klausimų apie diržą, ant kurio buvo pakabinta Monika. Kristinai atrodė, kad ant kaklo buvo suveržti mazgai, tik vėliau ji sužinojo, kad ten buvo sagtis. Kas nuėmė diržą nuo Monikos kaklo, ji nežino, bet sako, kad galbūt tai padarė ji šoko būsenos.
Gynėjas Sandlandas taip pat bandė sužinoti, ar Kristina kalbėjosi su kitais žmonėmis apie bylos detales ir ar byla buvo aprašyta Lietuvos spaudoje. Ji atsakė, kad kalbėjosi tik bendrais bruožais ir tik su artimiausiais draugais ir šeimos nariais. Tai yra reikšminga gynybai, nes grasinančiose žinutėse iš nenustatyto asmens buvo daug detalių iš nelaimės vietos.
Priešų teigia neturėjusi
Vėliau klausinėjimą perėmė Kristinos advokatas Stigas Nilsenas. Jis paklausė, ar kada nors gyvenime prieš sutikdama Donatą Lukoševičių moteris buvo gavusi grasinančių žinučių. „Ne, niekada gyvenime,“ – atsakė Kristina. Priešų ji niekada neturėjo.
Po mergaitės žūties Kristina bandė tęsti darbą žuvų fabrike, tačiau greitai suprato, kad yra išsekusi, susikrimtusi ir apimta nevilties, kad galėtų dirbti visu etatu.
„Viskas buvo tamsu, naktimis negalėjau miegoti, ryte buvo sunku atsikelti ir eiti į darbą,“ – pasakojo Kristina apie sunkų laikotarpį po mergaitės mirties. Ji turėjo sumažinti darbo apimtis iki pusės etato, o gavusi žinutę apie tai, kas nužudė jos dukrą, nusprendė ir visiškai neiti į darbą.
Kristina teigia, kad darbovietėje ją visi supranta, palaiko ir padeda. Darbdavys yra tikras gerumo įsikūnijimas, kaip teigia Kristina. Ji tęsia darbą tame pačiame žuvies fabrike iki šiol.
Liudijo kaimynas ir draugės
Trečiadienį teismą aplankė nemažai liudininkų, kurie prisiekė teisme sakyti tiesą. Pirmasis paliudyti byloje atvyko Kristinos Sviglinskajos kaimynas Ove. Vėliau parodymus davė dvi Kristinos draugės ir bendradarbės bei policininkas, kuris pirmasis atvyko į įvykio vietą tą lapkričio vakarą.
Kaimynas Ove atvyko į Kristinos namus po to, kai sulaukė savo brolio, namo, kurį Kristina nuomojo, savininko. Jam buvo pasakyta, kad kažkas name atsitiko ir susižeidė Monika. Šiam liudininkui iš karto į akį krito, kad mergaitė jau buvo sustingusi. Jokio diržo jis nematė.
Iš to, ką jis suprato per Kristinos draugę, kuri kalbėjo laužyta anglų kalba, moterys labiau rūpinosi, kas yra dingę iš buto. Tai jam tokioje situacijoje pasirodė keista, nes, jo manymu, visas dėmesys turėjo būti žuvusiai mergaitei.
Paklaustas, kaip jis apibūdintų Donatą, jis teigė, kad, jo manymu, daugelis rytų europiečių yra abejotinos reputacijos.
Jis taip pat prisiminė, kad jo šuo tą dieną elgėsi keistai, tarsi jausdamas nelaimę.
Kristinos draugės liudininkės – Aistė ir Reda – apibūdino Kristiną kaip darbščią, draugišką, tvarkingą, pasitikinčią savimi ir nuoširdžią moterį. Abi vienodai apibūdino ir Moniką. Jų teigimu, Monika buvo judri, gyvybinga, žaisminga ir suaugusi ne pagal savo amžių. Jos matė, kad santykiai tarp Monikos ir Kristinos buvo labai geri. Mama ir dukra buvo neišskiriamos.
Abiem liudininkėms Donatas pasirodė tylus žmogus. Viena liudininkė apibūdino Donatą kaip besiklausantį ir diskusijoje nedalyvaujantį vyrą. Kita liudininkė pamena, kad kai Kristina sušaukė visų savo draugų susiėjimą pas save namuose ir pasakė, kad kažkas iš jos reikalauja pinigų, Donatas nieko apie tai nepasakė, tik pakilo ir pasakė, kad turi paskambinti prokurorui į Lietuvą. Abiejų liudininkių manymu, Donatas byloje yra įtariamasis ne be reikalo.
