Rezoliucijai pritarė 329 EP nariai, nepritarė 299, o susilaikė
49. Joje apgailestaujama, kad praėjus daugiau nei metams po JAV
Senato tyrimo paskelbimo „nė vienas kaltininkas nebuvo patrauktas
atsakomybėn, o JAV vyriausybė atsisakė bendradarbiauti su ES
valstybėmis narėmis“.
Penki iš aštuonių Lietuvos europarlamentarų – Vilija
Blinkevičiūtė, Antanas Guoga, Rolandas Paksas, Valentinas Mazuronis
ir Bronis Ropė rezoliuciją palaikė. Prieš balsavo Laima Liucija
Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Valdemaras Tomaševskis. Petras
Auštrevičius susilaikė.
V.Mazuronis: slėpimas sukuria precedentą ateičiai
Kaip BNS sakė „darbietis“ V.Mazuronis, rezoliuciją jis
palaikė, nes svarbu yra galutinai išsiaiškinti visas aplinkybes
dėl šių plačiai viešumoje diskutuojamų įvykių.
„Tai klausimas viešojoje erdvėje diskutuojamas pakankamai
atvirai – ir teismai jau yra prasidėję. (...) Nematyčiau nieko
blogo. Ir tai nėra bandymas kažką apkaltinti – tas tyrimas, mano
nuomone, turėtų būti nukreiptas į ateitį“, – kalbėjo
europarlamentaras.
V.Mazuronis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje iki šiol nėra
žinoma, kas iš valstybės vadovų žinojo apie CŽV kalėjimus.
„Manau, kad slėpimas sukuria precedentą ateičiai ir vien
todėl reikėtų maksimaliai susidėlioti aiškumą, kas buvo iš
tiesų, o vertinimas, ar tai buvo adekvačios priemonės, yra kitas
dalykas, nors, aš manau, bet kokios priemonės turėjo būti
laikantis valstybės įstatymų ir demokratijos principų. Bijau, kad
šiuo atveju, taip pat ir Lietuvoje, to nebuvo laikomasi“, –
teigė V.Mazuronis.
P.Auštrevičius: rezoliucijos reikalavimai – neadekvatūs
Dėl rezoliucijos susilaikęs Liberalų sąjūdžio narys Petras
Auštrevičius BNS sakė, kad dokumente yra „daug neadekvačių
reikalavimų, siūlymų“.
„Neadekvatūs yra reikalavimai valstybėms narėms, apie kurias
kalbama (...) įvardinti vos ne pareigūnus, atlikti dar kartą
pakartotinus tyrimus, atiduoti Europos Parlamentui informaciją dėl
vidinių tyrimų, kurie, kaip suprantu, yra konfidencialūs, ir
panašiai“, – kalbėjo P.Auštrevičius.
Jis teigė sutinkantis su principine nuostata, kad kankinimai yra
nepriimtini ir Europos šalys neturėtų suteiki preteksto kitoms
valstybėms daryti tokias pat klaidas, motyvuojant tuo, kad šitaip
elgiamasi ir Vakaruose.
Rezoliucijoje taip pat apgailestaujama, kad Europos Parlamentui
pernai pavyko surengti tik vieną tyrimo misiją į Rumuniją. EP
siekia, kad tokios misijos būtų nusiųstos ir į kitas prie CŽV
programos galimai prisidėjusias šalis: Lietuvą, Lenkiją, Italiją
ir Jungtinę Karalystę.
Pasak P.Auštrevičiaus, netikslinga nuolat vėl ir vėl mėginti
išsiaiškinti naujų aplinkybių, kartą nustačius, kad to padaryti
nepavyksta.
„Nežinau, kiek kartų galima tai kartoti ir bandyti surasti ir
pastoviai laikyti tuos kaltinimus galiojančiais. Manyčiau, kad arba
baikime tuos dalykus daryti, arba braukime brūkšnį ir
suformuluokime kažkokias tai išvadas, bet pastovus politikavimas
šioje srityje nieko gero neduoda“, – sakė jis.
Europos Komisija ir ES Taryba raginamos iki birželio pabaigos
informuoti EP apie tolesnius veiksmus, skirtus įgyvendinti Parlamento
rekomendacijas.
2014 metais paskelbtoje JAV Senato ataskaitoje konkretūs centrai
neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje
veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Anot JAV Senato
ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas
2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros, jame esą
kalintas Mustafa al-Hawsawis (Mustafa Hausavis) iš Saudo Arabijos.
Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo
identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą
galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat
nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą,
vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į
Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.