Problemos – akivaizdžios. Priežastys – aiškios. Medikai jau seniai ragina gelbėti vaikus. Ir štai pagaliau sužibo viltis. Sukruto pati švietimo ir mokslo ministrė. Specialiame posėdyje Audronė Pitrėnienė papasakojo, kad dabar vaikai turi po dvi fizinio lavinimo pamokas. Ir pridūrė, kad galėtų rastis dar viena – savanoriškai pasirenkama. Esą ji irgi galėtų skatinti judrumą, jei vaikai rinktųsi choreografiją. Arba šachmatus.
Už mokslą ir švietimą atsakinga ponia yra šventai įsitikinusi, kad šachmatai yra judrus sportas. Iš kur tokios įžvalgos?
Galbūt ruošdama pranešimą ministrė skaitė rusiškų anekdotų portalus, kuriuose šachmatai vadinami „žydų boksu“?
O gal patirties sėmėsi iš Hario Poterio knygų, kur jaunieji Hogvartso mokyklos auklėtiniai smaginasi burtininkų šachmatais – išties judriu ir netgi gyvybei pavojingu žaidimu, kur švaistomasi kalavijais ir kitais ginklais?
Tačiau labiausiai tikėtina, kad A.Pitrėnienė tiesiog negali pamiršti legendinės didmeistrių dvikovos, įvykusios 1978 metais, kai iš Sovietų Sąjungos pabėgęs V.Korčnojus susikovė su garsiuoju A.Karpovu.
Tos šachmatų partijos, galima sakyti, buvo iš tiesų judrios. V.Korčnojus vis užsidėdavo akinius nuo saulės, kad sovietų pažiba A.Karpovas jo nehipnotizuotų, abu varžovai nevengdavo vienas kitam įspirti po stalu, kad sutrukdytų apgalvoti kitus ėjimus.
Todėl tie, kurie puolė šaipytis iš ministrės nesąmonių, turėtų jos atsiprašyti. O mokyklų sporto salėse, iš kurių prieš porą metų buvo pašalintos lipimo virvės, esą tvirkinančios jomis sliuogiančius berniukus, jau šį rugsėjį galėtų atsirasti judriųjų šachmatų lentos. Tegu sportuoja Lietuvos vaikai!
