„Šį įstatymą svarstome ne pirmą kadenciją. Vieni už liberalesnį variantą, o kiti už konservatyvesnį. Tas dviejų nuomonių išsiskyrimas yra labai ryškus. Seimo nariai pasidalinę po lygiai ir labai sunku priimti sprendimus.
Kiekvienas Seimo narys pagal savo įsitikinimus turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę. Vis gi kalbama apie žmogaus gyvybę. Aš asmeniškai esu už konservatyvesnį metodą“, – Žinių radijuje kalbėjo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Konservatyvusis variantas, argumentuojant gyvybės saugojimu nuo pradėjimo momento, draustų embrionų šaldymą, liberalusis – jį leistų.
Apsvarsčius pirmuosius įstatymo straipsnius pritarta nuostatai,
kuri tam tikrais atvejais leidžia lytinių ląstelių donorystę,
taip pat dirbtinio apvaisinimo procedūras taikyti poroms, siekiant
išvengti genetinės ligos perdavimo vaikui. Pasibaigus posėdyje
numatytam laikui, svarstyme padaryta pertrauka. Parlamentas sustojo
ties nuostatomis, kurios kelia daugiausia ginčų – ar leisti
embrionų šaldymą.
Antradienį pritarta, kad pagalbinį apvaisinimą atlikti
leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais
gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės,
taip pat tais atvejais, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios
didelę negalią, ar ją gydyti. Taip pat pritarta, kad pagalbinis
apvaisinimas negali būti naudojamas suteikti pagalbinio apvaisinimo
būdu pradėtam vaikui tam tikrų savybių, taip pat ir norimą lytį,
išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti ligos ar ją gydyti.
Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti Pagalbinio
apvaisinimo įstatymo projektą, kurį priėmus vaikų susilaukti
negalinčios šeimos galėtų tikėtis valstybės finansavimo
brangioms pagalbinio apvaisinimo procedūroms.
Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyksta ne
vieneri metai, susidūrus dviem skirtingiems požiūriams – vieni
politikai pasisako už konservatyvų variantą, kuris draudžia
embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo
momento, o liberalioji stovykla ragina tai leisti, kad būtų
tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas dar gruodį apsvarstęs
pritarė konservatyviajam variantui, bet vėliau svarstant Seimo
narių pakartotinai registruotus siūlymus buvo pritarta variantui,
kuris leidžia embrionų šaldymą. Dėl galutinio varianto
balsuodamas sprendžia visas Seimas.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų
pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia
tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų
sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio
apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu,
nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų
kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra,
skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti
negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.
Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą
reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to yra
pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu
reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje
įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis
ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo
standartų.