„Lietuvai masiniai trėmimai įspaudė amžiną kančios
ženklą. Tai negyjanti žaizda, kurią tebeskauda. Ją skauda ne
tik tiems, kurie dar vaikystėje ar ankstyvojoje jaunystėje patyrė
tremtį, bet ir kiekvienam, girdinčiam ar skaitančiam jūsų
prisiminimus, matančiam tremties nuotraukas, mąstantiems apie tai,
ką jūs išgyvenote“, – sakė šalies vadovė.
Prezidentės teigimu, Lietuvos ilgesys, tikėjimas ir sugrįžimo
į tėvynę viltis užgrūdino tremtinių dvasią, todėl buvimas
šalia pakylėja ir suteikia įkvėpimo daryti viską, kad siaubinga
praeitis nepasikartotų.
Šeštadienį Rumšiškėse vykusiame tradiciniame Laptevų jūros
tremtinių brolijos (lapteviečių) susirinkime ir 75-osiose masinių
tremčių metinėse atidengtos skulptūros „Laidotuvės“,
„Malkos-gyvybė“, „Žieminė žvejyba“, kurias sukūrė
Rimantas Zinkevičius. Taip pat vyko Leonardo Gutausko poemos
„Veidrodis žiemą“ pristatymas.
Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse buvę tremtiniai renkasi
nuo 1992 metų.
1941 metų birželio 14–18 dienomis iš Lietuvos į Sovietų
Sąjungą buvo išvežta apie 18 tūkst. žmonių. Daugiausia jų
išvežta į Altajaus kraštą, kiti – į Komijos, Tomsko,
Novosibirsko sritį, Kazachstaną ir Krasnojarsko kraštą. Po metų
beveik pusė lietuvių iš Altajaus krašto buvo išvežti į
Jakutijos šiaurę prie Laptevų jūros.
Tai buvo masinių Lietuvos gyventojų trėmimų į Sibirą
pradžia. Iš viso iš Lietuvos išvežta daugiau kaip 280 tūkst.
gyventojų. Istorinių šaltinių duomenimis, bolševikai iš Lietuvos
buvo suplanavę išvežti daugiau kaip 700 tūkst. žmonių.