„Lietuvai masiniai trėmimai įspaudė amžiną kančios ženklą. Tai negyjanti žaizda, kurią tebeskauda. Ją skauda ne tik tiems, kurie dar vaikystėje ar ankstyvojoje jaunystėje patyrė tremtį, bet ir kiekvienam, girdinčiam ar skaitančiam jūsų prisiminimus, matančiam tremties nuotraukas, mąstantiems apie tai, ką jūs išgyvenote“, – sakė šalies vadovė.
Prezidentės teigimu, Lietuvos ilgesys, tikėjimas ir sugrįžimo į tėvynę viltis užgrūdino tremtinių dvasią, todėl buvimas šalia pakylėja ir suteikia įkvėpimo daryti viską, kad siaubinga praeitis nepasikartotų.
Šeštadienį Rumšiškėse vykusiame tradiciniame Laptevų jūros tremtinių brolijos (lapteviečių) susirinkime ir 75-osiose masinių tremčių metinėse atidengtos skulptūros „Laidotuvės“, „Malkos-gyvybė“, „Žieminė žvejyba“, kurias sukūrė Rimantas Zinkevičius. Taip pat vyko Leonardo Gutausko poemos „Veidrodis žiemą“ pristatymas.
Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse buvę tremtiniai renkasi nuo 1992 metų.
1941 metų birželio 14–18 dienomis iš Lietuvos į Sovietų Sąjungą buvo išvežta apie 18 tūkst. žmonių. Daugiausia jų išvežta į Altajaus kraštą, kiti – į Komijos, Tomsko, Novosibirsko sritį, Kazachstaną ir Krasnojarsko kraštą. Po metų beveik pusė lietuvių iš Altajaus krašto buvo išvežti į Jakutijos šiaurę prie Laptevų jūros.
Tai buvo masinių Lietuvos gyventojų trėmimų į Sibirą pradžia. Iš viso iš Lietuvos išvežta daugiau kaip 280 tūkst. gyventojų. Istorinių šaltinių duomenimis, bolševikai iš Lietuvos buvo suplanavę išvežti daugiau kaip 700 tūkst. žmonių.
